BALTIJOS KELIAS

Nr.14 ( 28) 2005 m., liepos 24 d. Kaina prenumeratoriams – l Lt

Piliečių judėjimo ,,Kitas pasirinkimas" laikraštis

Antrieji leidimo metai

Į titulinį puslapį

 

Kodėl „Kitas pasirinkimas“ netaps naujuoju Sąjūdžiu?

Skandalas

Mūsų laikų herojus

Žinios

Piliečių judėjimo „Kitas pasirinkimas"  ĮSTATAI (PROJEKTAS)

Policijos nesulaukę kaimiečiai ginasi patys

Jaunimo vieta - Lietuvoje

,,Lietuvos valdžia skatina emigruoti ir nebesugrįžti”-

Pastabos paraštėse

Politikų kankanas

Elgesys pagal vardus

Apie donkichotus

 

 

1. Redas Peškaitis   Kodėl „Kitas pasirinkimas“ netaps naujuoju Sąjūdžiu?

 

    Diskutuojant su „Kito pasirinkimo" rėmėjais ir bendraminčiais, akivaizdu, kad judėjimo ateitis regima gana skirtingai. Nauji rėmėjai, atėję į judėjimo sueigas, galvoja, jog„Kitas pasirinkimas“ turėtų siekti tapti jėga, gebėsiančia pertvarkyti visą visuomenę. „Kitas pasirinkimas“ regimas tarsi naujasis sąjūdis, kuris, kaip ir Atgimimo laikais, turėtų perimti piliečių pasitikėjimą praradusios valdžios funkcijas bei tapti valstybe valstybėje.

    Realybė yra kitokia. Jau esame viešai pasakę, kad nesiruošiame tapti dar viena partija, dabar atėjo laikas sau ir kitiems pasakyti, kad nesiruošiame tapti ir dar vienu sąjūdžiu. Maža to - turime aiškiai suprasti, kad šiandieninėje Lietuvoje nei „Kitas pasirinkimas“, nei jokia kita organizacija negali tapti masine, vieno idealo vienijama ir viena kryptimi veikiančia organizacija.

Kodėl negalime tapti masine organizacija?

    Joks pozityvių tikslų siekiantis judėjimas negali tapti masinis. Galbūt ši mintis iš pirmo žvilgsnio pasirodys keista.

    Apsvarstykime šį teiginį. Sąjūdis tapo Tautos Atgimimo šaukliu ir siekė sustabdyti vietinio komunistinio elito savivalę ir nutraukti Lietuvos okupaciją. Šie tikslai moraliniu požiūriu buvo neabejotinai teigiami, bet jų įgyvendinimas reikalavo imtis griaunančių, o ne kuriančių veiksmų. Tokiame judėjime galėjo dalyvauti įvairių pažiūrų piliečiai. Ši vienybė tęsėsi tik tol, kol buvo sugriauta esama sistema, tačiau iškart pasibaigė, kai atėjo laikas svarstyti, ką reikės daryti toliau. Masiniai judėjimai lengvai atsiranda, kai reikia priešintis esamai valdžiai. Tačiau kai jos nebelieka ir skirtingiems žmonėms su skirtingais interesais reikia kurti naują sistemą, sunku susitarti visais esminiais klausimais. Taigi Sąjūdis suskilo ne tik todėl, kad ėmėsi tiesiogiai dalyvauti politikoje kaip politinė partija ir atstūmė skirtingų politinių pažiūrų žmones. Sąjūdis nebūtų išlikęs vieninga jėga net ir tuo atveju, jeigu būtų pasilikęs pilietiniu judėjimu, toliau darančiu spaudimą politinei valdžiai.

    „Kitas pasirinkimas" negali tapti nauju masiniu Sąjūdžiu, nes šiandieninė valdžios sistema nebeatrodo esanti bendras visiems aiškus priešas. Vien kritikuoti esamą sistemą nepakanka, o visiems priimtinų pasiūlymų, kaip pertvarkyti mūsų visuomenę, paprasčiausiai negali būti. Vieningo, kuriančio pilietinio judėjimo negali būti dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių laisvoje visuomenėje negali būti vienintelės, visą politinių pažiūrų spektrą apimančios politinės partijos. Jeigu ji vis dėlto atsirastų,vis tiek privalėtų išsiskaidyti pagal ideologijas, politines pažiūras ir interesus.Taip pat ji gali būti užvaldyta ir panaudota kaip įrankis vienos krypties požiūriui ir vienos visuomenės grupės interesams visai visuomenei primesti.

Kodėl „Kitas pasirinkimas“ negali būti universalus judėjimas, veiksmingai veikiantis visose gyvenimo srityse?

    „Kitas pasirinkimas" negali tapti tiesiog universalia ir tuo pat metu veiksmingai įvairias visuomenės gyvenimo problemas sprendžiančia organizacija. Palyginkime universalų pilietinį judėjimą su specializuota pilietine organizacija. Pavyzdžiu imkime tėvų susivienijimą, šiuo metu kovojantį prieš Vilniaus savivaldybės projektą įvesti centralizuotą maitinimą šaldytu maistu vaikų darželiuose.

    Specializuotos organizacijos pranašumai akivaizdūs.O universalus judėjimas pirmiausia privalės apsispręsti, kurios visuomenės problemos yra svarbiausios ir turės surasti tuos judėjimo narius, kuriems tos problemos bus tiek svarbios, kad jie imtųsi jas spręsti. Specializuotos organizacijos tikslas nuo pat pradžių atrodys aiškus ir žmonės vardan tikslo bus pasiryžę pereiti prie konkrečios veiklos be didelių aptarimų. Tereiks išspręsti tinkamos vadybos klausimą.

    Štai kodėl vietoje vienos, visas gyvenimo sritis aprėpti bandančios organizacijos kur kas greičiau susikuria keletas ar keliolika specializuotų, kurios prireikus vienijasi bendriems veiksmams. Toks pats dėsnis veikia ir verslo pasaulyje.

Specializacijos pavojai ir vertybinės organizacijos

    Vėl pasiremkime minėtu tėvų susivienijimo prieš centralizuotą maitinimą pavyzdžiu. Minėtasis tėvų susivienijimas veikia greitai ir efektyviai. Tačiau kas atsitiktų, jeigu, užuot stabdęs abejotinus savivaldybės politikų sumanymus, pateiktų savąjį maitinimo variantą? Ar nepaaiškėtų, kad tėvus į tą susivienijimą buria tik nepasitenkinimas maitinimo variantu, o kito vienijančio pagrindo nėra? Prireikus pateikti savąjį pasiūlymą, paaiškėtų, kad dalis tėvų norėtų centralizuoto maitinimo, tačiau karštu maistu, kitiems patiktų ir šaldytas maistas, bet jie norėtų, kad jis būtų tiekiamas decentralizuotai, trečius tenkintų dabartinė sistema ir jie nieko nenorėtų keisti, o ketvirti norėtų, kad maitinimosi būdą galėtų rinktis patys tėvai kartu su darželio vadovybe, o ne nurodytų savivaldybė.

    Kol tėvų judėjimas kels sau tikslą stabdyti valdžios savivalę, tol jis galės išlikti vieningas, tačiau kai tik jis susigundys pateikti valdžiai savąjį sprendimo variantą, jame gali prasidėti sumaištis. Taigi, kol toks judėjimas veiks kaip konservatyvi, valdžios savivalę stabdanti, t.y. neigiančius tikslus kelianti jėga, tol jis galės likti vieningas. Kai tik jis pabandys kažką kurti, išryškės skirtingi požiūriai, nes trūks vieningo vertybinio pagrindo. Valdžia šitokį susiskaldymą gali nesunkiai išprovokuoti. Pasinaudodama seniai žinomu metodu, ji gali įtraukti organizacijos lyderius į darbo grupę, kuri turėtų pateikti galutinį reformos variantą. Šitaip atsakomybė nuo politikų būtų perkelta ant jų pečių, nors iš tiesų tokius pasiūlymus turėtų rengti skirtingų savivaldybėje dalyvaujančių partijų politikai.

Kodėl „Kitas pasirinkimas“ negali būti specializuota vertybine organizacija?

    Atrodo, jog, norėdamas efektyviai veikti, „Kitas pasirinkimas“ turėtų specializuotis kažkurioje visuomenės gyvenimo srityje. Šiokia tokia judėjimo specializacija tarsi ir jaučiama. Judėjimo vadovybėje atsidūrė žmonės, susiję su aukštojo mokslo sistema, todėl judėjimas aktyviau reiškiasi kaip tik šioje srityje. Tačiau ar iš to reikėtų daryti išvadą, kad „Kitas pasirinkimas“ turėtų tapti studentų ir dėstytojų organizacija, kovojančia dėl aukštojo mokslo reformos?

    Manau, kad ne. Be abejo, aukštojo mokslo reikalai yra svarbūs, ir judėjimo nariai jau yra ėmęsi konkrečių žingsnių, kad Lietuvoje atsirastų veiklių pilietinių organizacijų šioje srityje. Tačiau tai nereiškia, kad pagrindinė judėjimo veiklos kryptis turėtų būti ši. Judėjimas turėtų išlikti universalus. Norėdamas išsaugoti tokį savo pobūdį, judėjimas turėtų aukoti savo judrumą ir ieškoti tokios veiklos nišos, kur žaibiška reakcija į staigius visuomenės gyvenimo pokyčius nėra joks privalumas.

    Galima „Kito pasirinkimo" veiklos kryptis

    Tai - pilietinis švietimas, pilietinių institucijų kūrimas, jų veiklos skatinimas, veiklos priežiūra. Kas tai yra?

    Iš pateikto pavyzdžio jau matėme situacijų, kuriose pilietinių organizacijų nariai gali susidurti su problemomis. Pavojų taip pat gali kelti ir finansavimas: pilietinės organizacijos gali tapti finansiškai priklausomos nuo valdžios arba pavienių rėmėjų. Jos, užuot tapusios priemone piliečių interesamas atstovauti, gali pasirinkti netinkamus organizacinius principus ir tapti įrankiu, leidžiančiu keletui lyderių tvarkyti asmeninius reikalus. Netgi išvengusios šių pavojų, jos vis tiek gali nukrypti nuo paskelbtų vertybinių nuostatų, ir jų veikla galiausiai pradėtų prieštarauti tiems tikslams, kuriems jos buvo sukurtos. Pagaliau pilietinės organizacijos gali iš viso neatsirasti, nes didelė dalis visuomenės netgi neįsivaizduoja, kad tokios organizacijos galėtų egzistuoti, juo labiau – ką jau kalbėti apie tai, kaip jos turėtų veikti.

    Kad būtų pašalinti šie trukdžiai, visuomenė apie juos turi žinoti. Kad jie nesukeltų pilietinių institucijų griūties, visuomenę būtina tokiems atvejams parengti.

    Kaip tik šitokia veikla galėtų būti pagrindinė „Kito pasirinkimo“ veiklos sritis. „Kitas pasirinkimas“ turėtų veikti kaip analitinis ir pilietinio švietimo centras, jo užduotis būtų stebėti pilietinių organizacijų ir valdžios institucijų veiklą, analizuoti ją iš savo vertybinių pozicijų, laiku perspėti apie galimus pavojus ir pasiūlyti būdus, kaip jų išvengti.

Į pradžią

Aktualijos

 

2.  Skandalas

    Europos Sąjungos finansinę paramą skirstančioje Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos tvyro nepaskelbto karo padėtis: darbuotojai vieni kitus įtarinėja žemės ūkio bendrovių reketu ir glaudžiais ryšiais su Pasvalio "pelėsių" nusikalstama grupuote, ketinant jos nariams suteikti finansavimą.

    Veik vienu metu NMA ir Žemės ūkio ministerijos vadovai padarė sensacingus pranešimus. Pasak žemės ūkio ministrės Kazimiros Danutės Prunskienės, ji sulaukianti signalų, kad parengę paraiškas finansinei paramai gauti fiziniai ir juridiniai asmenys yra reketuojami agentūros darbuotojų, siūlančių "padėti išspręsti" problemas ir už tai reikalaujančių atlygio. Tokiems atvejams ištirti NMA sudaryta speciali komisija, o ministrė žiniasklaidoje paskelbė kreipimąsi, kuriame siūlo jai pranešti apie kiekvieną reketo atvejį.

    Lygiagrečiai viešą pareiškimą išplatino ir NMA. Pasak direktoriaus Sauliaus Silicko, agentūra gavo informacijos apie galimus "pelėsių" organizuotos nusikalstamos grupuotės piktnaudžiavimus Panevėžio ir Pasvalio rajonuose siekiant gauti ES finansinę paramą ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Įvertinus riziką, agentūroje speciali komisija pradėjo tyrimą.

    Birželio pabaigoje teisėsaugos institucijos bendros operacijos metu sulaikė tris "pelėsiams" priskirtinus asmenis. Iškart po šių pranešimų nuo praėjusios savaitės pradžios atostogų išėjo agentūros direktoriaus pavaduotojas Gediminas Banaitis. Nors NMA pareigūnai oficialiai "Ekstrai" teigė, jog valdininkas atostogauja "pagal grafiką", atsisakė komentuoti, ar šis poilsis kartais negalėtų būti susijęs su viršininkų viešais pareiškimais. Pikti liežuviai agentūroje plaka, kad įtarimų dėl galimo reketo bei bendradarbiavimo su "pelėsiais" strėlės krypsta būtent į G.Banaitį, kurio balsas skirstant ES milijonus yra svarus.

    Tuo tarpu teisėsaugos institucijos skandalinguosius valdininkų pranešimus vertina skeptiškai. Kaip "Ekstrai" teigė Finansinių tyrimų tarnybos pareigūnai, jie pradėjo tirti iš NMA persiųstą anoniminį skundą, kuriame piktinamasi, kodėl kelioms bendrovėms norima suteikti finansinę ES paramą.

    "Atrodo, jog mūsų rankomis norima suvesti savas sąskaitas", - sakė šios tarnybos vadovo pavaduotojas Valdas Grendelis ir akcentavo, jog tarp anoniminiame skunde minėtų bendrovių bei "pelėsių" tiesioginio ryšio nenustatyta. Šaltinių teigimu, abu minėti vieši pareiškimai greičiausiai gali būti ministerijos ir agentūros intrigų padarinys. Mat netrukus agentūroje turi būti tvirtinami keli finansinės paramos projektai, prie kurių rengimo yra prisidėjęs K.D.Prunskienės bičiulis Gintaras Radzevičius. Neseniai konkursą į valstybės sekretoriaus postą laimėjęs vyras kuruoja ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

DELFI

Į pradžią

 

3. Andrius Navickas   Mūsų laikų herojus

   Sakoma, jog verta bent retsykiais pažvelgti į veidrodį. Ne tik dėl to, kad dailiai sutvarkytume makiažą. Veidrodis puikiai išsklaido iliuzijas. Pavyzdžiui, jog nesame nuostabūs gražuoliai, kad mūsų fizionomija gerokai skiriasi nuo įsivaizduojamo herojaus, dėl kurio alpėtų visi, jį išvydusieji. Ne mažiau sveika reguliariai pažvelgti ir į visuomenės veidrodį. Tai išsklaido iliuzijas, jog esame galingųjų valstybių sąmokslo auka ar neįvertintų genijų tauta.

    Mums tam tikru atžvilgiu pasisekė. Turime žmogų, kurį drąsiai galima vadinti mūsų dabartinės visuomenės veidrodžiu. Tiesa, toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai gali pasigirti tokiais plačiais pečiais ir plačia šypsena. Tačiau daugelis kitų bruožų – tai kolektyvinio dabartinės visuomenės psichologinio portreto kvintesencija.

    Jis gana taikus ir paprastas. Sugeba pajausti, kur pučia galios vėjai, ir į tą pusę pakreipti savo karjeros vėtrungę. Jis sėkmingai prisitaiko prie kiekvienos valdžios. Supranta, kad lojalumas – tai patikimiausia valiuta. Jokio skirtumo, kokios spalvos vėliava kabo virš Gedimino pilies bokšto, kaip sakė jo vienas bendražygis: „Visur duona su pluta“. Svarbiausia, kad niekada nepritrūktų storo sluoksnio sviesto ant duonos.

    Jis darbštus. Nemėgsta baltarankių inteligentų. Ne skaityti knygeles ir svajoti, bet veikti yra pripratęs. Labiausiai jam patinka vadovauti statyboms. Gera žiūrėti, kaip materializuojami sumanymai, visada galima ranka pamoti į padarytus darbus.

    Jis žino išlikimo valdžioje formulę. Valdžios keičiasi, todėl nereikia nė prie vienos per daug prisirišti. Galima nugarmėti į prarają kartu su ja. Visada patogiau sakyti, jog buvai „vidinėje tremtyje“.

    Sovietmečiu jam teko gyventi atskirtam nuo tautos. Spec. parduotuvėse neturėjo progos pabendrauti su liaudimi, medžioklėse taip pat rinkdavosi tik tų pačių draugų grupė. Tačiau dėl to tautai jis tapo dar artimesnis ir suprantamesnis. Juk dauguma visuomenės narių svajojo būti jo vietoje. Daugelis vogė tai, ką galėjo, ir svajojo atsidurti ten, kur jau vogti valstybės turto nebereikia, nes visa valstybė priklauso tau. Sovietmečiu dauguma ėjo į kompromisus su sąžine, kol pastaroji neužkimo ir nenutilo. Tačiau tik nedaugelis už tai gavo tą užmokestį, kurį sugebėjo gauti jis. Tai verčia jį gerbti.

    Atgimimo laikotarpiu, kaip ir daugelis kitų, jis „praregėjo“. Vėl padėjo pavydėtina intuicija. Per metus „skudurą“ pradėjo vadinti „tautine vėliava“, plačiu mostu mums drėbtelėjo Arkikatedrą, tarsi savo nuosavybę. Daug vėliau tokiu pat mostu pareikalavo rūmų prie „savos“ Katedros.

    Skirtingai nei kietakakčiai kolegos, jis neįsivėlė į patriotų ir „tikrųjų“ komunistų kovas. Jis buvo lygus ir teisingas visiems. Dosniai dalijo mūsų turtą, o gavusieji jam jautė begalinį dėkingumą. Niekas nesijautė jo nuskriaustas, nes visi buvo įpratę, jog viskas priklauso jam.

    Labai greitai jis išmoko žegnotis, atsiklaupti, kur reikia, ką reikia privatizuoti, kur reikia pagiedoti Tautinę giesmę, išmintingai investuoti pinigus. Permainos, kurios ne vienam sulaužė stuburą, jo nesugniuždė. Priešingai, jau netrukus jis, tarsi tautos gelbėtojas, jojo gelbėti radikalų „išvogtos“ Lietuvos. Jis sugrįžo ir tapo ramiau. Bent jau įprasčiau.

    Juk pokomunistinėje visuomenėje įprasta, kad valstybės sienos koreguojamos medžioklės Maišiagaloje metu, jog „savi“ užvaldo svarbiausius objektus, kad buvusieji kiek pasigrimavę išlieka. Tik dabar jie kovoja su kitais kitaminčiais. Tais, kurie nesugebėjo taip sklandžiai persiorientuoti.

    Kadrų politika visada buvo stiprioji jo vieta. Jis niekada nepamiršo taisyklės: jei nori turėti ilgam, išmok dalytis ir niekada nepulk pirmas gesinti gaisro. Kai politikai pešasi, laimi tas, kuris išlieka ramus stebėtojas. Prisiminkite visus politinius gaisrus Lietuvoje. Suabejojama Rolando Pakso veiklos metodais. Mūsų herojus pareiškia, jog Paksas jaunas ir nepatyręs, nėra ko prie jo kibti. Suabejojama Viktoru Uspaskichu. Herojus numoja ranka – „glupstva“. Artūras Zuokas atsiduria „ant ledo“, herojus kalba apie tai, kad turime paisyti žmogaus teisių. Supraskite, nevalia pulti herojaus draugų. Taip pat ir Kazimira Prunskienė nutaria tapti užsienio politikos flagmane, o herojus lengva ranka laimina, sakydamas – tegu žaidžia. Tegu pešasi Antanas Valionis su K. Prunskiene. Kuo kiti purvinesni, tuo pats atrodai švaresnis.

    Paprastai į politinio mūšio lauką jis įeina, kai kova praktiškai baigta. Tada perkerpa stojimo į ES ar NATO šventinę juostelę ar pasako, jog visada žinojo, kad pralaimėjęs politikas buvo niekšas arba, jog NATO yra vienintelis Lietuvos kelias, tačiau esą nenorėjo piršti savo nuomonės. Na, o mes plojame jam kaip nugalėtojui, kaip tam, kuris įkūnija visus pokomunistinio laikotarpio paradoksus.

Per pastaruosius penkiolika metų užgeso daugybė politinių meteorų. Net ir patys ryškiausi sudegdavo politinėje atmosferoje. Mūsų herojus išliko ir nepasiklydo permainų labirinte. Tačiau tuo stebėtis neverta. Jis išliko ne dėl to, kad yra genialus politikas ar politinis didvyris. Paprasčiausiai jis yra toks, kaip ir daugelis iš mūsų. Pakeisti jį, vadinasi, reikia keistis patiems, atsisveikinti su pokomunistine tikrove, prie kurios esame pripratę.

    Kol oligarchus skirstysime į „geruosius“ ir „bloguosius“, kol kyšiai liesis laisvai, kol pavydėsime tiems, kurie sugeba vogti ir neįkliūti, kol manysime, kad taisyklės skirtos tik kitiems, kol per rinkimus balsuosime už plačius pečius, kol verslas, politika ir žiniasklaida bus susiraizgę į vieną kamuolį, kol nenorėsime gyventi kitaip – mūsų herojui niekas negresia. Jį gali kritikuoti politologai, žurnalistai. Politiniai oponentai gali stebėtis, kodėl visi skandalai nuo jo atšoka kaip vanduo nuo žąsies, tačiau, kol gyvensime pagal pokomunistinės, o ne demokratinės visuomenės taisykles, mūsų herojus gali jaustis saugus. Jis tėra mūsų atspindys veidrodyje. Na ir kas, kad mums šis atvaizdas nėra pats gražiausias.

Į pradžią

4.  Žinios

 

   Bendrovė "Respublikos investicija" vykusiame aukcione už Lietuvos naujienų agentūros ELTA blokuojantį 39,51 proc. akcijų paketą pasiūlė 6,667 mln. litų - 3,3 karto daugiau, nei buvo nustatyta pradinė akcijų pardavimo kaina.

    Būsto kainų augimas Lietuvoje jau beveik atitinka finansų analitikų apibūdinamo burbulo pavadinimą. Rinkoje per viešuosius ryšius jį pučia ir statybų bendrovės, ir nekilnojamojo turto agentūros.

    Du Lietuvoje žinomi žmonės (rašytojas ir mokslininkas) savo ryšius su buvusiu sovietų saugumu - KGB - bando paneigti teismuose. Naujos sudėties tarpžinybinė Liustracijos komisija pripažino juos bendradarbiavus su šia represine tarnyba.

    "Manau, kad prezidentas, kaip ir karalius, turėtų būti nekritikuojamas. Prezidentui tiesą turėtų pasakyti patarėjai, kaip karaliui pasako pajacas",- interviu dienraščiui "Respublika" sakė buvęs generalinis prokuroras Antanas Klimavičius.

    "Reikia gero buldozerio. Nugriauti tai, kas neteisėtai pastatyta. Jokio kito atsakymo nėra",- Nidoje apsilankęs prezidentas Valdas Adamkus nidiškius ragino griauti, o ne statyti.

    "Rusijos slaptosioms tarnyboms svarbūs ir Berlyno, ir Briuselio planai. Jos labai domisi ir sparčiai besivystančiomis Baltijos šalimis", - interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" neseniai tvirtino žinomas vokiečių publicistas Friedrichas Schlomannas, tiriantis užsienio slaptųjų tarnybų veiklą Vokietijoje. Šiuos analitiko žodžius patvirtino Lietuvoje prieš kelias savaites įvykęs vienas vizitas.

    Sekmadienį, Šventojo Benedikto dienos išvakarėse, Kelmės rajone, Palendriuose, seserys ir broliai benediktinai minės ordino įsisteigimo Lietuvoje 600-ąsias metines.

Omni laikas

Į pradžią

5. Piliečių judėjimo „Kitas pasirinkimas"

ĮSTATAI

PROJEKTAS

 

 

    Būdami įsitikinę, kad

nepakanka išsirinkti gerą valdžią, kad būtų sukurta sveika vakarietiško tipo visuomenė, gebanti laiduoti deramas savo narių gyvenimo sąlygas,

būtina sąlyga tinkamai valdžiai rastis ir egzistuoti yra ne tik daugiapartinė sistema, bet ir nuolatinė, o ne vien rinkimų metu vykdoma pilietinė valdžios veiksmų kontrolė,

veiksmingai kontroliuoti valdžią ir Vakarų civilizacijos principais besivadovaujančiai visuomenei kurti būtina sutelkti kuo didesnės visuomenės narių dalies pastangas,

bei siekdami suvienyti ir koordinuoti savo veiksmus,

mes, Lietuvos piliečiai, burdamiesi į judėjimą „Kitas pasirinkimas“ (toliau - Judėjimas), įsipareigojame tolimesnėje bendroje savo veikloje vadovautis šiais įstatais:

1. Vertybinės nuostatos.

1.1.Asmuo. Talka.

    Krikščioniškuoju požiūriu žmogus pirmiausiai yra asmuo. Todėl pagarba asmeniui, jo valios laisvei ir orumui yra pamatinis krikščioniškosios Vakarų civilizacijos principas. Asmuo nėra atskiras ir izoliuotas individas. Žmogus išskleidžia savąjį asmeniškumą realizuodamas Dievo ir prigimties jam skirtą gyvenimo tikslą ir ugdydamas jam įgyvendinti reikalingus gebėjimus. Asmens orumo pagrindas – panašumas į savo Kūrėją. Žmogus tampa tikru žmogumi ir asmeniu tik per asmeninį ryšį su Kūrėju ir kitais žmonėmis. Šis ryšys laiduoja tikrąją žmogaus laisvę, kuri įgyvendinama atskleidžiant nežinotas ir vis naujas savojo asmens ir kitų asmenų galimybes. Asmeniu tampama tik gyvenant žmonių bendrijose ir pasitelkiant jų narių žinias, gebėjimus ir paramą. Bendrijų narių tarpusavio talka yra būtina kiekvieno žmogaus tapsmo brandžiu ir visaverčiu asmeniu sąlyga.

1.2.Bendrijos.

    Nuolatinė talka įmanoma tik visuomenės bendrijose. Siekdamas bendrijų narių paramos, asmuo prisiima pareigą talkinti jų siekiams. Kitiems bendrijų nariams vykdant savo pareigas, jis įgyja teises ir laisves, reikalingas jo asmeniniams siekiams įgyvendinti. Todėl teisės ir laisvės neatsiejamos nuo pareigų: kiekvienas turi tiek teisių ir laisvių, kiek jų savo nariams pripažįsta visuomenės bendrijos ir kiek sąžiningai kiti bendrijų nariai atlieka jas garantuojančias pareigas.

1.3.Šeima.

    Šeima yra pirmoji bendrija, kurios nariu tampa žmogus ir kurioje padedami jo asmenybės pagrindai. Joje jis išmoksta bendradarbiauti su kitais asmenimis ir derinti su jais savo siekius, išsiugdo valią, savigarbą, sąžinę ir pareigingumą, be kurių jis nepajėgus veikti kitose bendrijose. Todėl šeima yra pamatinė visuomenės bendrija.

1.4.Savanoriškos bendrijos (nevyriausybinės organizacijos)

    Pagal savo siekius ir poreikius įsijungdamas į kaimynijas, švietimo įstaigų grupes, klubus bei kitas bendrijas, asmuo plečia ir gilina šeimoje įgytą patirtį ir ugdo savo sugebėjimus, susikuria salygas juos atskleisti ir tobulinti. Todėl realios galimybė jungtis į bendrijas pagal siekius ir poreikius yra būtina sąlyga asmenybei ugdyti.

1.5.Vietinės bendruomenės. Savivalda.

    Telkdamos gyventojus bendrų reikalų tvarkymui, ugdydamos jų savivaldos įgūdžius bei atsakomybę, vietinės bendruomenės suteikia ir garantuoja sąlygas, būtinas pagrindiniams asmens poreikiams tenkinti. Todėl vietos savivalda yra būtina asmenybės ugdymo sąlyga. Savivalda suteikia galimybę spręsti vietos problemas ne valstybėms pareigūnams, o tiems, kuriuos tiesiogiai paliečia priimamų sprendimų padariniai. Todėl savivalda yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių apsaugoti asmenį nuo kitų asmenų savivalės bei įgyvendinti jam pripažintas teises.

1.6.Tautinės bendrijos.

    Kultūros plėtra yra asmens ugdymo sąlyga. Kultūra grindžiama kasdienio gyvenimo ir veiklos tradicijomis, kurios taip pat yra ir visuomenės teisinės savimonės pamatas bei teisės šaltinis. Tautinės bendrijos saugo ir puoselėja šias tradicijas. Padėdamos tenkinti savo narių poreikius, jos padeda suburti savo narius, gyvenančius kitose šalyse, palaikyti jų tautinę savimonę, išlaikyti ir stiprinti jų ryšius su Tėvyne. Ugdydamos visuomenės nario kultūrinę ir teisinę savimonę, jos telkia visuomenės narius darbui siekiant laiduoti visuomenės, tautos ir valstybės išlikimą bei tęstinumą.

1.7.Valstybė.

    Valstybė pirmiausia yra gynybinė visuomenės bendrija. Ji saugo visuomenę ir jos bendrijas nuo vidaus ir išorės grėsmių, šalina jų augimą ir raidą stabdančius trukdžius, laiduoja visuomenėje susiklosčiusių teisės normų laikymąsi ir atstovauja visuomenei santykiuose su kitomis valstybėmis.

1.8.Papročiai, tradicijos, precedentai. Teisė ir moralinės normos.

    Visuomenės narių tarpusavio santykiai tvarkomi teisės principais, išsiskleidžiančiais jos bendrijų veikloje papročių, tradicijų ir precedentų pavidalu. Pagrindines teisės normas, laiduojančias visauomenės gyvenimo tvarką ir darną, gina valstybė. Vakarų civilizacijoje teisė grindžiama pagarba asmeniui, jo valios autonomijai ir negali prieštarauti tradicinės krikščioniškos moralės principams.

1.9.Piliečių judėjimai.

    Visuomenės narių bendruomeniškumą, tautiškumą ir pilietiškumą skatinantys piliečių judėjimai atlieka pagrindinį vaidmenį ugdant visuomenės narių veiklumą ir atsakomybę bei įtvirtinant teisinės visuomenės, demokratijos ir pilietinės valstybės principus. Veikdami šia linkme, šie judėjimai stebi, kad visuomenės bendrijų veikla nepažeistų visuomenėje priimtų teisės ir moralės normų, kaupia ir platina informaciją apie galimus visuomenės bendrijų organizavimosi ir veiklos būdus, siūlo visuomenės gyvenimo problemų sprendimo būdus, skatina visuomenės narius dalyvauti juos įgyvendinant.

2. Judėjimo veiklos tikslai, siekiai ir uždaviniai

Pagrindiniai Judėjimas tikslai:

    pasiekti, kad visuomenės gyvenime būtų atsisakyta Lietuvoje susiklosčiusios nomenklatūrinės-oligarchinės politinės, socialinės ir ekonominės sanklodos;

    įtvirtinti jame Judėjimo vertybines nuostatas bei šalies Konstitucijoje deklaruojamus asmens laisvės ir vakarietiškos demokratinės valstybės principus;

    prisidėti prie Lietuvos integracijos į Vakarų struktūras ir kartu nuosekliai ginti šalies valstybingumą bei ilgalaikius strateginius jos interesus.

Siekiant šių pamatinių tikslų, būtina įgyvendinti radikalias demokratines reformas ir pertvarkyti visas šalies gyvenimo sritis vadovaujantis bendruomeniškumo, pilietiškumo ir tautinio solidarumo principais.

2.1.Visuomenės bendrijos ir vietos bendruomenės.

    Kuriant Lietuvoje sveiką vakarietišką visuomenę ir skatinant jos narius prisiimti atsakomybę už visuomenės reikalų tvarkymą, „Kitas pasirinkimas“ sieks įkurti, atgaivinti arba sustiprinti pamatines visuomenės institucijas. Įgyvendinant šį siekį, būtina išspręsti šiuos uždavinius:

1) pertvarkyti pensijinio, socialinio, sveikatos draudimo bei mokesčių sistemas ir sugrąžinti šeimai sovietinės sistemos atimtas teises ekonominėje, socialinės rūpybos ir švietimo srityse;

2) griežtai atskirti valstybės ir savivaldos funkcijas bei įstatymiškai įtvirtinti vietos bendruomenių galias sprendžiant socialinės rūpybos, bendrojo lavinimo mokyklų, pirminės sveikatos priežiūros, viešosios tvarkos, gamtos apsaugos bei gyvenamosios aplinkos kokybės klausimus; užtikrinti nepriklausomą savivaldos bei bendruomenių veiklos finansavimą;

3) sustiprinti savanoriškas nevyriausybines visuomenės narių bendrijas, sudarant kuo palankesnes sąlygas visuomenės nariams remti jų veiklą ir aktyviai joje dalyvauti; siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą tokiomis bendrijomis, sugriežtinti atsakomybę už visuomeninių institucijų lėšų ir turto išvaistymą bei jų pareigūnų korupciją.

2.2.Valstybė ir valdymo institucijos

    Siekdamas stiprinti valstybę ir demokratizuoti valstybės institucijų veiklą, „Kitas pasirinkimas“ sieks įtvirtinti valdžios ir valdymo institucijų bei atskirų pareigūnų atsakomybę bei atskaitingumą piliečiams, kovoti su korupcija bei nusikalstamumu. Šiam siekiui įgyvendinti būtina atlikti tokius pertvarkymus:

1) užtikrinti Konstitucijos laikymąsi, išplėsti jos normų taikymą teismuose; aiškiai apibrėžti valstybės ir jos institucijų kompetenciją, ypatingą pagrindinį dėmesį skirti nacionalinio saugumo užtikrinimui; atlikti valstybės vykdomųjų institucijų reformą, griežtai atskiriant politinės ir administracinės veiklos sritis;

2) įtvirtinti demokratiškumo, atvirumo, viešumo ir sąžiningos konkurencijos principus atrenkant piliečius į valstybės tarnybą, panaikinti valstybės pareigūnų privilegijas, sukurti vieningą, pagrįstą, skaidrią viešosios srities darbuotojų apmokėjimo ir socialinių garantijų sistemą bei įstatymiškai įtvirtinti jos viešumą; užtikrinti teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų atsakomybę už Konstitucijos normų ir įstatymų pažeidimus; pasiekti, kad būtų priimti įstatymai, leidžiantys apsaugoti valstybės tarnybą nuo susikompromitavusių ir nelojalių valstybei asmenų;

3) valstybės viešajame gyvenime aiškiau ir griežčiau įstatymiškai apibrėžti ir atriboti ekonominės, visuomeninės ir politinės veiklos sritis, išviešinti ekonominių interesų grupes ir įtvirtinti politikų ir politinių partijų nepriklausomybę nuo šių grupių, laiduoti maksimalų finansinį politinio proceso skaidrumą; kuo labiau sumažinti partijų galimybes manipuliuoti rinkėjų nuomone rinkimų metu ir užtikrinti lygias partinių ir nepartinių piliečių teises kelti kandidatus į valstybės tarnybą ir juos rinkti;

4) stiprinti konstitucinių asmens ir piliečių teisių apsaugą, garantuojant lygias visuomenės narių galimybes ginti savo teises ir teikiant jiems teisinę pagalbą; įtraukti visuomenę į teisinį procesą, stiprinti teisinių institucijų nepriklausomybę nuo politinių ir ekonominių interesų grupių; plėsti pavienių piliečių ir jų bendrijų teisines ir materialines galimybes ginti viešąjį interesą;

5) stiprinti pilietinę ir demokratinę žiniasklaidos veiklos kontrolę, įtvirtinti nuostatą išviešinti žiniasklaidos priemonių savininkus, akcininkus bei įpareigoti deklaruoti jų verslo interesus.

2.3.Tauta ir išeivija

    Siekdamas saugoti ir puoselėti tautinį tapatumą, laiduoti tautos gyvybingumą ir tęstinumą bei atsverti neigiamus globalizacijos padarinius, „Kitas pasirinkimas“ stiprins ir plės Lietuvos ryšius su išeivija. Įgyvendinant šiuos siekius, būtina:

1) teikti materialinę, teisinę ir moralinę paramą besukuriančioms bendruomenėms tuose kraštuose, kur yra pakankamai gausi išeivija; skatinti naujai atvykstančius išeivius dalyvauti esamų tautinių bendruomenių veikloje ir ugdyti tautinį solidarumą; pasiekti, kad naujai besikuriančios bendruomenės dalyvautų pasaulio lietuvių organizacijų veikloje, o jų veikla neapsiribotų tik kultūros sritimi;

2) remti lietuviškų mokyklų steigimąsi prie lietuvių išeivių bendruomenių, aprūpinti jas reikiama mokomąja medžiaga šitaip plečiant lietuvių kalbos mokymąsi ir vartojimą užsienyje; siekti, kad jaunoji išeivijos karta aukštąjį išsilavinimą įgytų Lietuvos aukštosiose mokyklose; remti kultūrinių programų įgyvendinimą lietuvių bendruomenėse;

3) pasiekti, kad valstybės mokesčių politika būtų palanki tautiečiams, grįžtantiems į Lietuvą; teisiškai remti lietuvių išeivių verslo įmonių steigimąsi užsienyje ir skatinti jų verslo ryšius su Lietuva; sudaryti palankias sąlygas užsienio lietuvių investicijoms į Lietuvą.

3. Veiklos būdai

    Siekdamas savo tikslų, pilietinis judėjimas veikia šiais būdais:

1) telkia visus geros valios ir neabejingus šalies ateičiai Lietuvos žmones pilietinės visuomenės ir valstybės stiprinimo darbui;

2) šviečia ir lavina visuomenės narius pilietinio veikimo srityje, formuoja pilietines ir valstybines nuostatas svarbiausiais viešojo gyvenimo klausimais ir supažindina su jomis visuomenę;

3) kaupia Judėjimo grupėms bei visai šaliai aktualią informaciją svarbiausiais pilietinės visuomenės ir valstybės plėtros klausimais, keičiasi ja tarpusavyje ir platina visuomenėje;

4) buria visuomenines kompetentingų ekspertų grupes, galinčias kvalifikuotai vertinti valdžios institucijų priimamus sprendimus, analizuoti aktualias viešojo ir valstybinio gyvenimo problemas ir siūlyti konstruktyvius jų sprendimo būdus, atitinkančius judėjimo nuostatas;

5) leidžia informacinius leidinius, atspindinčius Judėjmo poziciją visuomenės gyvenimo klausimais ir siūlomus visuomenės gyvenimo problemų sprendimus, bendradarbiauja su kitomis masinės informacijos priemonėmis;

6) remia kitų visuomenės bendrijų veiklą, padedančią įgyvendinti Judėjimo tikslus, skatina Judėjimo nuostatas ir tikslus remiančius piliečius burtis į grupes ir juos įgyvendinant dalyvauti veikloje tų pilietinių organizacijų, kurios vadovaujasi panašiomis vertybinėmis nuostatomis;

7) veikia kaip pilietinio spaudimo valdžios ir visuomenės institucijoms grupė, bendradarbiauja su partijomis, siekiančiomis visuomenės gyvenime įtvirtinti tokias pat arba Judėjimui artimas nuostatas, prireikus padeda kurtis tokioms partijoms.

4. Narystė

4.1. Asociacijos nariu arba rėmėju gali būti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pritariantis Judėjimo vertybinėms nuostatoms, tikslams ir uždaviniams ir besilaikantis Judėjimo įstatų. Judėjimo nariais gali būti tik sulaukę 18 metų amžiaus asmenys.

 

4.2. Pilietis tampa Judėjimo nariu, įstodamas į vieną iš Judėjimo grupių. Visi Judėjimo steigėjai nuo Judėjimo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos tampa jo nariais ir sudaro judėjimo grupę. Pilietis tampa Judėjimo rėmėju užsiregistruodamas vienoje iš Judėjimo grupių arba Valdyboje.

4.3. Judėjimo nariai ir rėmėjai turi šias teises:

1) susipažinti su Judėjimo dokumentais ir gauti visą turimą informaciją apie Judėjimo veiklą;

2) dalyvauti viešuose Judėjimo renginiuose;

3) bet kada išstoti iš Judėjimo;

4) kitas teisės aktuose ir šiuose įstatuose nustatytas teises.

4.4 Judėjimo nariai taip pat turi šias teises:

1) susipažinti su visų Judėjimo narių ir rėmėjų sąrašu Judėjimo buveinėje arba Judėjimo filialų ir atstovybių buveinėse, jeigu pastarieji yra įsteigti;

2) dalyvauti Judėjimo Susirinkimo posėdžiuose arba rinkti į juos atstovus;

3) įstatų nustatyta tvarka būti renkami į Judėjimo Susirinkimą ir kitas Judėjimo valdymo institucijas;

4) atsistatydinti iš pareigų Judėjimo valdymo institucijose, prieš 14 dienų raštu apie tai informavus kitus šios valdymo institucijos narius arba, jeigu užimamos Judėjimo Pirmininko pareigos, --Tarybos narius;

5) pasitraukti iš Judėjimo narių ir tapti Judėjimo rėmėju.

4.5. Judėjimo nariai ir rėmėjai privalo:

1) laikytis Judėjimo įstatų;

2) nevykdyti Judėjimo veiklos vertybinėms nuostatoms, tikslams ir uždaviniams prieštaraujančios veiklos;

3) mokėti nario mokestį.

4.6. Judėjimo narys privalo:

1) būti vienos iš Judėjimo grupių nariu;

2) dalyvauti kolegialių Judėjimo valdymo institucijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose, jei kitaip nenumatyta įstatuose.

 

4.7. Judėjimo nario mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Judėjimo Susirinkimas. Judėjimo nariui ar rėmėjui išstojus iš Judėjimo, stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Judėjimui nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

4.8. Judėjimo nariais tampama nuo grupės sprendimo priėmimo dienos. Judėjimo rėmėjais tampama nuo registracijos dienos.

4.9. Judėjimo narys arba rėmėjas šalinamas iš Judėjimo, jeigu jis nebetenkina nario arba rėmėjo statusui šių įstatų keliamų reikalavimų. Sprendimą dėl nario arba rėmėjo pašalinimo priima Judėjimo Valdyba.

5. Judėjimo struktūra ir valdymo institucijos

5.1. Judėjimo struktūros pagrindas yra Judėjimo grupės. Grupės priima savo darbo reglamentą, jame nustatyta tvarka išsirenka koordinatorių.

Grupės steigiamos bent dviejų Judėjimo narių iniciatyva ir registruojamos Judėjimo Valdybos sprendimu. Grupės veiklai prieštaraujant Judėjimo įstatams, jos registracija gali būti panaikinta Tarybos sprendimu. Panaikinus grupę, jos nariai tampa Judėjimo rėmėjais.

5.2. Judėjimo valdymo institucijos yra šios:

1) Susirinkimas;

2) Taryba;

3) Pirmininkas;

4) Valdyba.

5.3. Tarybos ir Valdybos posėdžiai jų nariams yra privalomi. Tarybos arba Valdybos narys, be pateisinamos priežasties praleidęs tris atitinkamos Judėjimo valdymo institucijos posėdžius, laikomas atsistatydinusiu. Skaičiuojant kvorumą, atsistatydinę valdymo institucijų nariai neskaičiuojami.

5.4. Taryba ir Valdyba gali priimti sprendimus, kai jų posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Jų priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė balsavusių jų narių. Savo veikloje jos vadovaujasi Judėjimo įstatais ir savo darbo reglamentu.

5.5. Iniciatyvos sušaukti Tarybos ir Valdybos posėdį teisę turi kiekvienas atitinkamos valdymo institucijos narys. Neeilinį jų posėdį turi teisę sušaukti Judėjimo Pirmininkas arba 1/5 visų valdymo institucijos narių. Neeilinį Susirinkimo posėdį turi teisę sušaukti Judėjimo Taryba arba 1/5 visų Judėjimo narių.

5.6. Jeigu Judėjimo valdymo institucijos posėdyje nėra kvorumo, šių įstatų arba atitinkamos Judėjimo institucijos reglamento nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis posėdis, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio valdymo institucijos posėdžio darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek posėdyje dalyvavo valdymo institucijos narių. Judėjimo Susirinkimo posėdis turi įvykti per 14 dienų nuo neįvykusio posėdžio dienos.

5.7. Judėjimo valdymo institucijų posėdžiuose rašomi protokolai, kuriuos pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Valdymo institucijų posėdžių dalyviai registruojami jiems pasirašant. Registravimo sąrašas pridedamas prie protokolo.

6. Susirinkimas

6.1. Judėjimo Susirinkimas yra aukščiausia Judėjimo valdymo institucija. Jis:

1) keičia ir papildo Judėjimo įstatus;

2) tvirtina Judėjimo programinius dokumentus;

3) nustato Judėjimo narių stojamųjų įnašų ir nario mokesčių dydį bei jų mokėjimo tvarką;

4) renka Judėjimo Tarybą ir Pirmininką;

5) tvirtina Judėjimo metinę finansinę ataskaitą;

6) priima sprendimą dėl Judėjimo pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo).

6.2. Susirinkimas sprendžia ir kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir šiuose įstatuose Susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą tai nepriskirta kitų Judėjimo institucijų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra kitų valdymo institucijų funkcijos.

6.3. Susirinkimas neturi teisės pavesti kitoms Judėjimo valdymo institucijoms spręsti Susirinkimo kompetencijai priklausančių Judėjimo įstatų keitimo ir papildymo bei Judėjimo pertvarkymo ar pabaigos klausimų (nustatytų 6.3. 1 ir 6.3. 6 punktuose).

6.4. Susirinkimo posėdžio data, laikas ir vieta, narių atstovavimo kvota ir atstovų rinkimo būdas nustatomi Tarybos sprendimu. Kiekvienas balso teisę turintis Susirinkimo dalyvis turi tik vieną balsą.

6.5. Susirinkimas sprendžia į posėdžio darbotvarkę įtrauktus klausimus. Į darbotvarkę įtraukiami visi klausimai, kuriuos pasiūlo Taryba, Pirmininkas, Valdyba arba 1/5 judėjimo narių. Judėjimo Valdyba paskelbia pranešimą apie šaukiamą Judėjimo Susirinkimo posėdį internetiniame Judėjimo tinklalapyje http://www.pilieciai.lt bei laikraštyje “Baltijos kelias” ne vėliau kaip likus 30 dienų iki Susirinkimo posėdžio dienos, nurodydama Susirinkimo posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę.

6.6. Susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Judėjimo narių arba jų atstovų. Susirinkimo sprendimas, išskyrus sprendimus dėl Judėjimo įstatų keitimo ir papildymo bei sprendimus dėl Judėjimo pertvarkymo ar pabaigos (šių įstatų 6.3. 1 ir 6.3. 6 punktuose nurodytais klausimais), laikomas priimtu, kai gauta daugiau balsavimo teisę turinčių Susirinkimo posėdžio dalyvių balsų „už“ negu „prieš" (balsuojant susilaikę asmenys neskaičiuojami, tai yra, jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Sprendimams dėl Judėjimo įstatų ketimo ir papildymo bei Judėjimo pertvarkymo ar pabaigos (nurodytiems šių įstatų 6.3. 1 ir 6.3. 6 punktuose) priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 balsavimo teisę turinčių Susirinkimo posėdžio dalyvių balsų.

6.7. Judėjimo Susirinkimo posėdis gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Judėjimo narys ar valdymo institucija.

7. Taryba

7.1. Laikotarpiu tarp Susirinkimo posėdžių judėjimo nariams atstovauja Taryba, kurią sudaro devyni nariai, renkami Judėjimo Susirinkime. Savo veikloje Taryba vadovaujasi šiais įstatais ir savo patvirtintu darbo reglamentu.

7.2. Taryba veikia tarp Judėjimo Susirinkimų ir renkasi ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

7.3. Taryba:

1) prižiūri judėjimo įstatų laikymasi, sprendžia judėjimo narių ginčus, kylančius dėl Judėjimo įstatų laikymosi;

2) priima dokumentus, išreiškiančius Judėjimo poziciją visuomenei aktualiais klausimais, steigia darbo grupes jiems parengti;

3) šaukia Judėjimo Susirinkimo posėdžius, nustato jų vietą ir laiką ir sudaro jų darbotvarkę arba paveda visa tai atlikti Judėjimo Valdybai;

4) nustato Valdybos narių pareigas, tvirtina Valdybos darbo reglamentą, tvirtina ir atšaukia Valdybos narius, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas.

7.4. Tarybos narių kadencijų skaičius neribotas. Tarybos nariai savo pareigas atlieka savanoriškai ir neatlygintinai.

8. Pirmininkas ir Valdyba

8.1. Tarp Susirinkimo posėdžių už Judėjimo veiklą atsako Pirmininkas, renkamas Judėjimo Susirinkimo. Pirmininkas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais įstatais, Susirinkimo bei Tarybos sprendimais. Jis negali eiti savo pareigų ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

8.2. Judėjimo Pirmininkas:

1) Tarybos įgaliotas atstovauja Judėjimui santykiuose su kitais asmenimis, judėjimais, sudaro sandorius Judėjimo vardu;

2) vadovauja Valdybos veiklai, teikia Tarybai tvirtinti jos veiklos planus;

3) teikia Tarybai tvirtinti Valdybos narių pareigas, Valdybos darbo reglamentą ir Valdybos narių kandidatūras;

4) atlieka kitas šio Judėjimo įstatuose numatytas funkcijas.

8.3. Organizacinius Judėjimo veiklos klausimus sprendžia Valdyba. Ją sudaro Judėjimo Pirmininkas ir kiti jo teikimu Judėjimo Tarybos patvirtinti nariai, atsakingi už atskirų judėjimo veiklos sričių koordinavimą. Valdybos narių pareigas Judėjimo Pirmininko teikimu nustato Taryba. Valdyba veikia vadovaudamasi šiais įstatais ir Tarybos patvirtintu veiklos reglamentu.

8.4. Valdyba veikia su Tarybos pritarimu. Ji:

1) Tarybos pavedimu šaukia Susirinkimo posėdžius, nustato jų vietą, laiką ir sudaro jų darbotvarkę;

2) pateikia visą reikiamą medžiagą, reikalingą Susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimams svarstyti;

3) parengia ir pateikia Susirinkimui praėjusių finansinių metų Judėjimo veiklos ataskaitą;

4) priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus, skiria ir atleidžia jų vadovus;

5) priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, stojimo į tarptautines organizacijas;

6) nustato Judėjimo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, sudaro Judėjimo veiklos sąmatas, priima sprendimus dėl lėšų panaudojimo;

7) tvirtina Judėjimo vykdomus projektus bei jų finansavimo tvarką, skiria jų koordinatorius bei kontroliuoja jų vykdymą;

8) planuoja ir organizuoja nuolatinę Judėjimo veiklą, renginius, koordinuoja miestų ir rajonų grupių veiklą;

9) rengia Judėjimo veiklos gaires bei veiklos planus;

10) skirsto lėšas labdarai ir paramai;

11) atlieka kitas šiuose įstatuose numatytas funkcijas.

9. Dokumentų ir kitos informacijos apie Judėjimo veiklą pateikimas

9.1. Judėjimo nariui raštu pareikalavus, Valdyba (ar jos paskirtas asmuo) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti nariui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Judėjimo įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, Judėjimo veiklos ataskaitų, Susirinkimo, Tarybos ar Valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Susirinkimo, Tarybos ar Valdybos sprendimai, narių sąrašų, kitų Judėjimo dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Įgyvendinant šį įstatų punktą, Judėjimo dokumentai, jų kopijos ar kita informacija nariams turi būti pateikiama neatlygintinai. Atsisakymą pateikti dokumentus Judėjimas turi įforminti raštu, jeigu narys to pareikalauja.

9.2 Tais atvejais, kai Judėjimo pranešimai ir skelbimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami Lietuvos laikraštyje “Baltijos kelias” ir (arba) Judėjimo internetiniame tinklalapyje adresu: http://www.pilieciai.lt. Už savalaikį viešos informacijos pateikimą atsako Valdyba.

10.Teisinis statusas, judėjimo filialai ir atstovybės

10.1 Judėjimas yra asociacija, įsteigta vadovaujantis Piliečių judėjimo steigimo sutartimi, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais.

10.2. Judėjimas yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, savo veiklą grindžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir šiais įstatais.

10.3. Judėjimo pavadinimas - Piliečių judėjimas „KITAS PASIRINKIMAS“.

10.4. Judėjimo buveinė: Skroblų g. 15-27, Vilnius, Lietuvos Respublika.

10.5. Judėjimas turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

10.6. Sprendimus steigti Judėjimo filialus ir atstovybes, skirti ir atšaukti Piliečių judėjimo filialų ir atstovybių vadovus priima, taip pat tokių filialų ir atstovybių nuostatus tvirtina Valdyba šiuose įstatuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

11. Lėšų ir pajamų naudojimas, finansinės Judėjimo veiklos kontrolė

11.1. Judėjimui leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti Judėjimo įstatuose nustatytus veiklos tikslus (tarp jų labdaros ir paramos tikslus).

11.2. Net ir šių įstatų 11.1 punkte nurodytais tikslais Judėjimui draudžiama:

1) neatlygintinai nuosavybėn perduoti Judėjimo turtą Judėjimo nariui, Piliečių judėjimo valdybai ar administratoriui, Judėjime darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su juo susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

2) mokėti Judėjimo steigėjui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamo Judėjimo turto dalį, viršijančią stojamąjį nario įnašą ar mokestį;

3) Judėjimo turtą ir lėšas, įskaitant pelną, jokia forma, išskyrus labdarą ir paramą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, skirstyti tos Judėjimo ir/ar jos valdymo organų nariams, Judėjime darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir kai autorinės sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes;

4) suteikti paskolas, įkeisti Judėjimo turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas Judėjimo prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų ir kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai numato kitaip;

5) skolintis pinigų iš Judėjimo nario ar su juo susijusio asmens ir mokėti palūkanas. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų;

6) skolintis iš kitų asmenų, mokant neprotingai dideles palūkanas;

7) pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;

8) parduoti Judėjimo turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;

9) steigti juridinį asmenį, kurio civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, arba būti jo dalyviu;

10) vykdyti valstybės ar savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų bei valstybės tarnautojų viešojo administravimo funkcijas, jeigu to nenumato kiti įstatymai;

11) vykdyti profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų bei pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, kredito unijų ir kitų juridinių asmenų, kurie yra kitos teisinės formos, funkcijas, jei šias funkcijas pagal įstatymų nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisinės formos juridiniai asmenys;

12) ginkluoti savo narius, organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius būrius, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

11.3. Judėjimas pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. Judėjimas šiuos gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja. Judėjimas negali priimti pinigų ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems, negu Judėjimo įstatuose nustatytiems, tikslams.

11.4. Piliečių judėjimo finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.

11.5. Judėjimo finansinę veiklą periodiškai tikrina revizorius arba auditorius, kurį renka Susirinkimas 2 metų laikotarpiui. Revizoriumi (auditoriumi) gali būti fizinis asmuo, turintis kvalifikacijos diplomą arba juridinis asmuo, turintis teisę teikti audito paslaugas. Revizoriumi negali būti Tarybos ir Valdybos narys bei Pirmininkas.

11.6. Revizorius (auditorius) privalo:

1) tikrinti Judėjimo metinę finansinę atskaitomybę ir kitus finansinės veiklos dokumentus;

2) Susirinkimo ar Valdybos pavedimu atlikti Judėjimo finansinės veiklos patikrinimus;

3) Susirinkimo arba Valdybos posėdyje pranešti apie patikrinimų metu nustatytus pažeidimus;

4) Susirinkimo posėdyje pateikti Judėjimo finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą.

11.7. Judėjimo administratorius ir Valdyba privalo pateikti revizoriui jo reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus.

11.8. Už darbą revizoriui (auditoriui) Judėjimas gali mokėti atlyginimą. Atlyginimo dydį arba apmokėjimo už darbą sąlygas nustato Susirinkimas.

11.9. Revizorius įstatymų nustatyta tvarka atsako už Judėjimo veiklos trūkumų nuslėpimą.

12. Judėjimo įstatai ir jų keitimo tvarka

12.1. Judėjimo įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo Judėjimas vadovaujasi savo veikloje. Judėjimo įregistruotų įstatų originalą saugo Judėjimas, o įstatų kopijos yra perduodamos Judėjimo nariams.

12.2. Judėjimo įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių įstatų numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti Judėjimo įstatus priima Susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 jame dalyvaujančių Judėjimo narių balsų dauguma.

12.3. Susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Judėjimo įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo Pirmininkas arba Susirinkimo įgaliotas asmuo.

12.4. Judėjimo įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kartu su įstatų pakeitimais Judėjimas juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų įstatų tekstą (naują redakciją).

12.5. Ginčus dėl Judėjimo įstatų laikymosi sprendžia Judėjimo Taryba. Ginčo dalyviams nesutinkant su Tarybos sprendimu, ginčai sprendžiami Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka.

12.6. Sprendžiant Judėjimo veikloje kilusius klausimus, kurie nėra sureguliuoti šiuose įstatuose, taikomos steigimo sutarties, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nuostatos.

 

 Į pradžią

 

Provincija

6. Žaneta Skersytė    Policijos nesulaukę kaimiečiai ginasi patys    

 

    Nusikalstamumas kaime didėja, tačiau ne visur dirba apylinkės inspektoriai, nėra transporto, ryšio priemonių. Vyriausybės skiriamos lėšos panaudojamos, tačiau rezultatų nematyti. Lietuvos kaimo gyventojai, nesulaukdami pagerėjimo, buriasi į savigynos būrius, ir tik pavieniai politikai siekia išsiaiškinti, kodėl nevykdoma kaimo gyventojų saugumo programa.

    Susirūpinęs dėl sunkių nusikaltimų daugėjimo kaime, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vidmantas Žiemelis kreipėsi į premjerą Algirdą Brazauską, prašydamas paaiškinti, kodėl nevykdoma dar 2003 metais Vyriausybės nutarimu patvirtinta kaimo gyvenamųjų vietovių saugumo programa.

    Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys V. Žiemelis teiraujasi, ar bus pratęstas šios programos įvykdymo terminas ir ką numatoma daryti, kad dar 2003 metais Vyriausybės priimtas nutarimas, turėjęs pagerinti kaimo gyventojų saugumą, būtų kuo greičiau ir efektyviau įgyvendintas.

Saugumas - tik "popieriuje"

    Nors šalyje, remiantis statistiniiais duomeniimis , nusikalstamumas auga nežymiai, tačiau V. Žiemeliui nerimą kelia blogėjanti padėtis kaimo vietovėse, nes daugėja sunkių nusikaltimų, tarp jų ir nužudymų.

    Parlamentaras atkreipia premjero dėmesį į tai, kad žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse, ypač vienkiemiuose, jaučiasi nesaugiai.

    "Būtų labai apmaudu, jei ši programa taip ir liktų tik "popieriuje". Pagrindinis jos tikslas buvo priartinti policiją prie kaimo žmonių. Tai galima paversti tikrove policijos pareigūnams suteikiant gyvenamąjį plotą aptarnaujamose teritorijose, transporto, mobiliojo ryšio priemones", - "Vakarų ekspresui" teigė Seimo narys.

    Parlamentaras apgailestauja, kad jau įpusėjus 2005 metams, akivaizdu, jog ši programa nebus įvykdyta. "Tuo įsitikinau po pokalbio su Vidaus reikalų ministerijos atstovais. Programa įvykdyta tik keletu procentų... Ir man neaišku, ar skiriamos lėšos pasiekia "adresatą", - retoriškai nutyla konservatorius.

Skatina tik padėkos raštais

    Kretingos rajono Jokūbavo kaimas šios programos įgyvendinimo nelaukė ir iniciatyvos ėmėsi pats. Netrukus po kaimo bendruomenės atsiradimo čia, laikantis atitinkamų reikalavimų, įsikūrė ir policijos rėmėjų grupė.

    Anot policijos rėmėjų vadovo Algirdo Valužio, Jokūbavas visai netoli Klaipėdos miesto, šalia net dvi kolektyvinių sodų bendrijos. Todėl nutarta nelaukti, kol situacija taps grėsminga vietinių gyventojų saugumui, ir apsidrausta iš anksto.

    Prieš dvejus metus A. Valužis bei penketas iniciatyvių kaimo vyrų nuvyko pas Kretingos rajono policijos komisariato komisaro pavaduotoją Vidmantą Kaklį. Komisaras Jokūbavo vyrų iniciatyvą palaikė, ir nuo tada ramybe šiame kaime rūpinasi ne atsakingos institucijos, o vietos gyventojai.

    Vyrai klausė atitinkamus kursus, buvo tikrinimas jų teistumas, o po poros savaičių jiems buvo įteikti policijos rėmėjų pažymėjimai. Taip įsikūrė pirma ir vienintelė Kretingos rajone policijos rėmėjų grupė.

    Vyrai pasijuto geriau, kai juos pasiekė specialios geltonos liemenės. "Policijos rėmėjų pažymėjimai tokio įspūdžio sustabdytiems pažeidėjams kaip liemenės nedarė", - sako jų vadas.

    Anot V. Kaklio, policijos komisariatas skatina panašias iniciatyvas. "Problema ta, kad paskatinti galime tik padėkos raštais. Nebeliko senų, draugovininkų laikų, tradicijų - atlyginimų priedų ar ilgesnių atostogų",- apgailestauja pareigūnas.

Įgytas pasitikėjimas

    Policijos rėmėjai savo naudą kaimo saugumui įrodė po vieno kraupaus įvykio. Buvo nužudytas senukas, jo namas padegtas. Prie įvykį tiriančių pareigūnų noriai prisijungė ir vietiniai policijos rėmėjai.

    Pasak A. Valužio, netrukus iš kaimynės jis išgirdo apie įtartiną vyriškį, slankiojantį po kaimą, nakvojantį daržinėse. Apie tai pranešti policijos pareigūnams žmonės nebuvo linkę.

    Kelias dienas policijos rėmėjai kiekvieną vakarą patruliavo Jokūbave. Pagaliau vieną pavakarę Algirdas išgirdo žvangant stiklus. Paaiškėjo, jog nusikaltėlis bando įsilaužti į kaimynės namą. Kartu su dviem jaunuoliais Jokūbavo aktyvistas jį sulaikė.

    "Būta ir daugiau smulkių įvykių. Teko padėti surasti pavogtus gyvulius ir t.t. Pagyvenę aplinkinių kaimų žmonės ištikus nelaimei jau skambina tiesiai man",- didžiuojasi vienoje žemės ūkio įmonėje sargu dirbantis vyras.

Nepatenkinti Seimo pirmininku

    Kaimo apylinkės inspektorius gyvena už 4 kilometrų. Jam, anot policijos rėmėjų, trūksta lėšų automobilio degalams. "Kaip iš jo galima tikėtis efektyvios, skubios pagalbos?",- užjaučia pareigūną Jokūbavo kaimo gyventojai.

    Tačiau, pasak bendruomenės centro pirmininko Viktoro Kairio, taip pat priklausančio policijos rėmėjams, ir kitų jo bendraminčių, policijos rėmėjams nepakanka tik gerų norų - anot jų, būtina suteikti daugiau įgaliojimų.

    "Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas po įvykių Raseinių rajone, kai žmonės buvo sukilę prieš siaučiančius chuliganus, tai žadėjo. Planuota, jog bus skiriama ir daugiau spec. priemonių. Deja, pažadai pažadais ir liko",- nepatenkinti Jokūbavo kaimo vyrai.

    Policijos rėmėjas negali sustabdyti girto automobilio vairuotojo. Vienintelis kelias užkardyti nusikaltimą - skambutis policijai. Jei tokį kelių eismo pažeidėją pastebi du trys policijos rėmėjai, galima surašyti raportą.

    "Šios priemonės taikyti dar neteko, nes manome, jog tai - tik laiko gaišimas", - apie mažas rėmėjų teises pasakoja vadas.

    Policijos rėmėjai, susiskirstę po du, kiekvieną šeštadienį vaikšto kaimo gatvelėmis. Tai, anot jų, efektyvi drausminanti priemonė ne tik kaimo gyventojams, bet ir pravažiuojantiems. Vyrai pastebi, kad vairuotojai jų išsigąsta ne mažiau nei kelių policijos patrulių.

Našta - patiems gyventojams

    Telšių rajono savivaldos vietos veiklos grupės pirmininkas Vytautas Barsteiga taip pat sako, jog kaimo žmonių saugumas, be jų pačių, mažai kam rūpi.

    "Saugumas tapo kiekvieno asmeniniu rūpesčiu. Kaime trūksta net elementarios saugumą garantuojančios struktūros - apylinkės inspektorių, tad žmonės imasi iniciatyvos patys - buriasi savigynos būriai", - padėtį kaime pristato Telšių regiono atstovas.

    Anot jo, į prašymus skirti apylinkės inspektorius atsakoma, jog būtina išsiugdyti savus žmones. Jaunimas nesirenka policininko profesijos, tad ši našta ir užkraunama bendruomenėms.

    Veiklos grupės pirmininkas sako, jog čia veikia keletas neoficialių savigynos grupių. Viena iš savo veiklą įteisinusių - Upynos seniūnijos savigynos būrys.

    "Prieš rinkimus Seimo pirmininkas A. Paulauskas šiam būriui dovanojo specialias geltonas liemenes. Būta ir daugiau pažadų. Deja, kaip parodė laikas, tai buvo tik priešrinkiminis šou. Norint efektyvios veiklos, reikalinga ir parama", - svarstė V. Barsteiga.

Ketveri metai be inspektoriaus

    Upynos savigynos būrys, vadovaujamas Andriaus Norkūno, veikia jau ketverius metus. Gyventojai ėmėsi iniciatyvos praėjus pusmečiui po to, kai apylinkės inspektorius išėjo į pensiją, o naujas taip ir nepasirodė. "Laukėm pusmetį, daugėjo gyvulių vagysčių, tad pasitarę su vyrais nutarėme burtis", - teigia vadas.

    Apylinkės inspektoriaus Upyna ir dabar neturi, tačiau gyvulių vagysčių čia nebeliko. "Būryje - 24 policijos rėmėjai. Mūsų teisės, kai šalia nėra policijos pareigūno, labai menkos. Tačiau policijos rėmėjų buvimas veikia drausminančiai. Pasivaikščiojame, pašnekame su jaunimu ir kaime nėra jokio triukšmo", - užtikrina A. Norkūnas.

    Vadas pažymi, jog visi jo vadovaujami žmonės dirba be jokio atlygio. Aukojamas laikas, net nuosavi automobiliai. Praėjusiais metais Telšių savivaldybė skyrė 9 litus benzinui vienai budėjimo nakčiai.

    "Ar daug kartų už tokią sumą miestelį apvažiuosi? - klausia vyras. Anot jo, šiemet lėšų skirta dar mažiau.

 Į pradžią

Nuomonės

7.  Marius Kundrotas     Jaunimo vieta - Lietuvoje

 

    "Jaunimas" – viena iš tų sąvokų, kuriomis šiandien labiausiai spekuliuojama. “Jaunimas” vadinamas tautos ateitimi, į “jaunimą” siūloma investuoti, “jaunimu” remtis, paverčiant šią visuomenės grupę dar vienu manipuliacijos objektu. Tą patį galima pasakyti ir apie tokias sąvokas, kaip “vidurinioji klasė” (dauguma vartojančių šią sąvoką, ko gero, išvis nesugebėtų paaiškinti, apie ką konkrečiai kalba. Antai vienas provincijos radikalas neseniai paskelbė grandiozinį planą “viduriniąja klase” paversti 90 proc. Lietuvos gyventojų, savaime suprantama – nenurodydamas nei mechanizmo, nei pagrindo, kuriuo remiantis, nustatytas būtent šitoks, o ne kitoks “viduriniosios klasės” nuošimtis). Dar labiau apgailėtinas vaizdas susidaro, kai seniausia (deja, ne savo kilme, bet į Seimą pateiktų kandidatų amžiaus vidurkiu) Lietuvos partija baudžiasi atstovauti jaunimui ir kalbėti jo vardu. Kai vienas šios partijos atstovas pasiūlė propagandinį plakatą, kuriame būtų pavaizduotas jaunas žmogus ir užrašyta: “Ar nori ką nors spręsti šioje šalyje?”, kilo įspūdis, kad jeigu veidmainystė galėtų įgauti žmogiškąjį pavidalą, ji įsikūnytų šitaip kalbėjusiojo asmenyje, nes kaip tik šis žmogus savo paties partijoje darė viską, jog sprendimo galia susitelktų siauroje grupelėje (kuriai, savaime suprantama, priklausytų jis pats), o visi likusieji partijos nariai liktų juodadarbiais vykdytojais, kurių darbo vaisiais būtų galima pasinaudoti savanaudiškais tikslais. Ir štai šitoks asmuo kalba apie pažeistą visuomenės teisę spręsti savo valstybės likimą? Akivaizdu, jog tai – paprasčiausia populistinė demagogija. Po kelių dienų, kai susitikime su žymiu išeivijos veikėju tas pats žmogus prabilo apie tai, jog jaunimas bėga iš Lietuvos dėl to, kad niekas jam nepateikia aiškios vizijos, įspūdis apie įsikūnijusią veidmainystę dar sustiprėjo, nes žodį “jaunas” visada tariame su žymia skepticizmo ar netgi priešiškumo doze.

    Tad kokia gi vizija pateikiama šiandieniniam Lietuvos jaunimui? Visų pirma, jaunam žmogui tenka susidurti su jau minėta manipuliacija: visi nori iš jo kažką gauti, bet mažai kas nori duoti. Įsijungusį į aktyvesnę visuomeninę veiklą jaunuolį pasitinka vyresniųjų skepticizmas dėl pačių įvairiausių priežasčių: bet koks jauno žmogaus principingumas vertinamas kaip maksimalizmas ir iškart siejamas su amžiumi, nuolatos prikišama patirties stoka (nesuvokiant paprastą tiesą – kad patirtis visada yra subjektyvi, todėl vienos kartos patirtis, suformuota būtent to laikotarpio ir terpės, kitai kartai – visiškai netinka), galiausiai – už apibendrinančios kategorijos "jaunimas" pametamas žmogaus individualumas, jo asmeninės moralinės ir intelektualinės savybės. Kartais jaunas žmogus išmokomas tiesiog nekęsti savo jaunystės – gražiausio gyvenimo tarpsnio! – vien dėl to, kad ši jam tampa kliūtimi sulaukti pripažinimo. Panašia apibendrinančia kategorija gali tapti ir lytis: vienos kairiosios parlamentarės iniciatyva suteikti moterims kvotas rinkiminiuose sąrašuose šią problemą greičiau pagilintų, negu ją išspręstų, nes ir vėl būtų žiūrima ne į konkretaus žmogaus protą ir padorumą, bet į jo lytį, tiktai neigiamą diskriminaciją pakeistų teigiama. Žinoma, teigiama diskriminacija vienos lyties atžvilgiu neišvengiamai taptų neigiama kitos atžvilgiu.

    Taigi, ar tenka stebėtis jaunimo pilietiniu, visuomeniniu ir politiniu pasyvumu, kai aiškiai parodoma, kad visa, ko iš jo reikia – palaikyti ir vykdyti tai, ką užsako “labiau nusipelnę” ir “geriau patyrę”. Kai kam kelia susižavėjimą jaunų žmonių įsijungimas į nušalintojo prezidento apmėtymą tualetiniu popieriumi. Man asmeniškai tai pasididžiavimo tikrai nesukelia. Galima didžiuotis studentijos vaidmeniu XIX a. sukilimuose, 1918 m. Nepriklausomybės karuose, 1941 m. Lietuvių aktyvistų fronte, partizaniniame judėjime ir vėlesnėje rezistencijoje. Tačiau nematau nei mažiausio pagrindo didžiuotis tokiais, kaip mano bendravardis M.Drochneris, kuris po savo išsišokimo prieš tuometinį šalies vadovą pats pripažino neturėjęs prieš nieko asmeniško, tiktai atėjęs pasidaryti pramogą. Žmogus, kuris iš valstybinės krizės darosi pramogą, vertas nebent gailesčio, bet ne pagarbos, ar juolab – pasididžiavimo. Šitokie jaunuoliai, gavę progą, būtų apmėtę tualetiniu popieriumi (jei ne kuo kitu) bet ką: tiek R.Paksą, tiek V.Landsbergį. Tokiems džiaugsmą kelia visa tai, kas leidžia paneigti bet kokias padoraus elgesio normas, saviraišką suvokiant kaip visišką palaidumą.

    Tačiau esama ir kitokio jaunimo. Didesnė jo dalis, nusivylusi nuolatinėmis politikų intrigomis, paprasčiausiai gyvena sau, jaunatvišką energiją nukreipdama kita linkme – į muziką, sportą, neformaliuosius judėjimus. “Politika” jau seniai tapo keiksmažodžiu. Ir ne tik jaunimui - didžiajai daliai tautos. Populiarios grupės “ŽAS” atstovas Choras vienoje laidoje teisingai mestelėjo savo pašnekovams politikams: tauta gyvena savo gyvenimą, dirba savo darbą, o jūs – lokite vienas ant kito toliau... Kas gali – vyksta į užsienį: o ką gi daryti, kai Tėvynėje – nesudaromos sąlygos? Kai kurie – grįžta, tačiau kiti – nebe. Kas dėl to kaltas? Ir kokia išties galėtų būti jaunimo vieta Lietuvoje? Štai klausimai, į kuriuos sau turėtų atsakyti tie, kurie šiandien leidžia sau kalbėti apie pažeistas jaunimo teises, o elgiasi – priešingai.

Į pradžią

Atgarsiai

 

8. ,,Lietuvos valdžia skatina emigruoti ir nebesugrįžti”-

tokiu pavadinimu ,,Baltijos kelyje" (Nr.12) buvo publikuotas Vilniaus universiteto darbuotojo dr.Arūno Teišerskio straipsnis, kuriame jis teigė, jog iš studijų Vakarų Europoje grįžusių jaunų mokslininkų Lietuvoje pirmiausia laukia ne kas kitas, o… mokesčių inspektorius. Šis straipsnis, kuriame mokslininkas dalijasi savo asmenine patirtimi, įgyta padirbėjus Airijoje, susilaukė itin didelio skaitytojų susidomėjimo. Neseniai šia tema diskutuota Lietuvos valstybinio radijo laidoje ,,Ant svarstyklių”. Žurnalistas Tomas Dapkus kalbino Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininką Tomą Žalandauską, humanitarinių mokslų daktarą Liną Eriksoną, VU darbuotoją Arūną Teišerskį, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinį direktorių Antaną Petrauskį, Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorę Jūratę Valevičienę. Pateikiame kai kurias įdomesnes ir aktualesnes prelegentų mintis.

 

A. Teišerskis: Straipsnio pavadinimas gal kiek ir skamba provokuojančiai, tačiau jo esmė ta, kad, grįžęs į Lietuvą iš Airijos, turėjau sumokėti mokesčių visus ten uždirbtus pinigus, plius – dviejų savo lietuviškų atlyginimų sumą. Lietuvos mokesčių inspekcija visiškai neatsižvelgia į tai, kad Airijoje pragyvenimas yra gerokai brangesnis nei Lietuvoje.

T. Žalandauskas: Pas mus įstatymai yra tokie, kad iš tikrųjų žmogus, nusprendęs išvykti padirbėti į užsienį, patiria vien nuostolius. P. Teišerskis yra sąžiningas žmogus, todėl jis viską suskaičiavo ir tuos mokesčius sumokėjo. Kiek aš žinau, absoliuti dauguma žmonių tiesiog tų mokesčių nemoka. Su šia problema susiduria ne tik mokslininkai, išvykę stažuotis ar dirbti užsienyje, bet ir eiliniai piliečiai.

A. Teišerskis: Airijoje yra apskaičiuota, kad neapmokestinamosios pajamos, kurios atitinka pragyvenimo minimumą, siekia maždaug 1.100 eurų, ir tik nuo tos sumos atskaičiuojami mokesčiai. Lietuvoje minimali neapmokestinamoji suma - 290 litų, t. y. tik 80 eurų. Taigi mokesčių skaičiavimo metodika Lietuvos piliečiams, dirbusiems užsienyje, yra ydinga.

J. Valevičienė. Aš taip nedrįsčiau teigti. Lietuvos gyventojų Pajamų mokesčių įstatyme įtvirtinta visuotinai priimtina tarptautinė praktika – tos valstybės rezidentas moka pajamų mokestį nuo visų gautų pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kada jis tapo nuolatiniu arba buvo Lietuvos gyventoju. Palyginti su kitų valstybių praktika, Lietuva nieko naujo nėra sukūrusi. Aišku tik tai, kad egzistuoja klausimas, kaip panaikinti dvigubą pajamų apmokestinimą.

A. Teišerskis: Mano žiniomis, Airija neapmokestina savo piliečių, dirbančių užsienyje. Tai buvo viena iš prielaidų, leidusių vystyti reformą, pakilti šaliai ekonomiškai. Būtent todėl daugelis Airijos piliečių, dirbusių JAV, Didžiojoje Britanijoje,sugrįžo atgal.

J. Valevičienė: Taip, tai yra visiška tiesa, aš apie tai ir kalbu – apie dvigubo pajamų apmokestinimo panaikinimo metodą. Tai yra toks vadinamasis kredito metodas, kuris taikomas Lietuvoje, o kur ponas Teišerskis minėjo, - atleidimo atlyginimo metodas, taikomas tokiu atveju, kai tarifai yra vienodi – tarkime, Lietuvoje ir Airijoje.

T. Dapkus: Ponia Valevičiene, ar galima apie tai kalbėti tokiu ramiu balsu?

J. Valevičienė: Bet tai ne taip reikėtų pateikti. Jie (Lietuvos piliečiai, dirbantys užsienyje – red. past. ) paprasčiausiai sumokėjo skirtumą. Aš, aišku, visiškai sutinku, kad tas metodas turi būti peržiūrimas. Finansų ministerija kaip tik ir rengiasi tai padaryti, kadangi Seimas yra priėmęs Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažinti pajamų mokesčio tarifą iki 24 proc. Tokiu atveju mes iš tikrųjų ketiname teikti siūlymą taikyti būtent ,,atleidimo” metodą.

A. Teišerskis: ,,Atleidimo" metodas jau galioja de facto labai mažai grupelei žmonių, dirbančių už Lietuvos ribų – europarlamentarams, dirbantiems kitose ES institucijose. Jie atleisti nuo mokesčių skirtumo mokėjimo. Bet ar tai teisinga ? Mokslininkai, atstovaujantys Lietuvos valstybės intelektualiniams ir kūrybiniams sluoksniams, dirbantys prestižiniuose universitetuose priversti iš menkos sumos išgyventi, tuo tarpu Lietuvos valstybei atstovaujantys pareigūnai , dirbantys ES struktūrose, uždirba milžiniškus pinigus ir yra atleidžiami nuo mokesčių.

J. Valevičienė: Matot, ten yra paprasčiausia mokesčių lengvata. Tai nėra tas, apie kurį šnekam - ,,atleidimo” metodas. Tai yra mokesčių lengvata vien dėl to, kad jie moka mokestį būtent Europos Sąjungai. Specialų mokestį…

Pagal radijo įrašo stenogramą parengė J. P.

Į pradžią

 

Redakcijos komentaras

Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė J. Valavičienė tikrai žino, kad tarp Airijos ir Lietuvos jau seniai panaikintas dvigubas pajamų apmokestinimas. Taip pat manome, kad J. Valevičienė pukiai suprato laidoje iškeltos problemos esmę – absurdišką Lietuvos valdžios institucijų nuostatą, kad Lietuvos pilietis bet kokioje šalyje gali išgyventi už 80 eurų (290 litų) per mėnesį. Deja, konstruktyvaus pokalbio nebuvo. J. Valevičienė pasirodė kaip nyki demagogė, ginanti valdžios sukurtas absurdo nuostatas. Dar daugiau, jai atrodo visiškai natūralu, kad tos absurdo nuostatos taikomos tik eiliniams Lietuvos piliečiams, o didellius atlyginimus gaunantiems Lietuvos europarlamentarams ir kitiems Europos Sąjungos institucijose dirbantiems Lietuvos atstovams jokių mokesčių Lietuvoje mokėti nereikia. Neverta belstis į tokių ,kaip J. Valevičienė,Lietuvos pareigūnų padorumą ar protą, nes to juose nėra. Tačiau verta siekti, kad tokių pareigūnų mūsų valdžioje nebūtų.

Į pradžią

 

9. Pastabos paraštėse

Pralaimėjimas

    Jau prieš kelerius metus visuomenė piktinosi dėl Palangos kavinių keliamo triukšmo, bendros kurorto kultūros. Savivaldybė dievagojosi, kad imsis priemonių ir padėtį taisys.

    Šiandien eidamas europietiškai atnaujinta Basanavičiaus gatve Palangoje , vėl esi priverstas klausytis rytietiška maniera plyšaujančios rusiškos muzikos. Ji žeidžia ne tik ausų būgnelius, bet ir savigarbą. Nejaugi rusiškuose kurortuose irgi vyksta lietuviškos rėkynės? Nejaugi per garsiakalbius ten stūgauja lietuvių atlikėjai? Kokioje šalyje šitaip negerbiami poilsiautojai, pagaliau – net ir jų patriotiniai jausmai? Teko būti daugelyje pasaulio kurortų, tačiau niekur neteko girdėti tokio baisaus triukšmo, sklindančio iš kavinių. Dabar daug kas važiuoja ilsėtis į Ispaniją. Ar kas girdėjote ten iš kavinių nežmonišku garsu sklindančią anglišką, rusišką ar prancūzišką muziką? Užtikrinu, kad ne. Tad, kodėl esame tokie sulaukėję ir nutautėję? Kodėl civilizacija, europinė kultūra bei elgesys mūsų neveikia? Galų gale kodėl neveikia įstatymai, ginantys kiekvieno piliečio teises, sveikatą? Kuo užsiima Palangos savivaldybė, žmogaus sveikatą saugančios, aplinkos taršą ( šiuo atveju garsinę) kontroliuojančios institucijos?

Mes be rusų nenurimstam?

    Neseniai TV ekrane pasirodė nauja ,,žvaigždė”- visai be reikalo įtikėjusi savo žavumu ir įtaiga - Renata Smailytė. Būtų moteriškė, kaip moteriškė, į kurią gatvėje net neatkreiptum dėmesio, tačiau ji pati įlindoį spąstus.TV ekranas –ypatingai klastingas: jis išryškina tai, ko mes gyvenime net nepastebėtume. Taigi per TV 3 ketvirtadieniais išvystame apkūnią damą, nesuvokiamos koncepcijos interjere, bandančią kurti ,,kažką įdomaus”. Televizinius štampus, kurie buvo nusibodę dar sovietinių laikų televizijoje, R. Smailytė atranda tik dabar. Jos klausimai banalūs, kaip ir jos noras būti kuo natūralesne ir paprasta. Deja, paprastumas šiuo atveju tampa prastumu. Ką ši besidangstanti skraistėmis ponia iš TV ekrano mums nori pasakyti? Ogi nieko. Nusprendusi, kad Rusijoje plyti dar nearti skandalų ir skandaliukų dirvonai, o lietuviai be jų sunkiai išgyvena ir kenčia, ji tiesiu taikymu pasuko rytų kryptimi. Ar tikrai mums būtini tie rusiški skandalai ir jų herojai? Vargu. Turbūt ne vienas TV žiūrovas ekrane mielai susitiktų su nusipelniusiais Rusijos meno meistrais, žinomais visuomenės veikėjais, bet, atrodo, R. Smailytės jie nedomina. Jos herojai-Kikališvilis ir į jį panašūs. Beje, taip galvoja ne tik R. Smailytė. Ji turi stiprią konkurentę Baltijos TV. L. Žakevičienė irgi bėgioja Maskvos gatvėmis, gaudydama tenykštes žvaigždutes. Į Rusijos vandenis mėgina nerti ir Marijonas Mikutavičius iš LNK. Tačiau pasirodo, kad tie skandalų vandenys tokie seklūs, o mūsų ,,nardytojai” tokie bejėgiški, kad tie patys herojai keliauja iš vieno lietuviško kanalo į kitą, deja, nepasakydami nieko naujo ir įdomaus.

    Neseniai viena moteriškė paaimanavo, kad Lietuvą užplūdo angliški terminai - jų gausybėje nebeįmanoma susigaudyti. Sako, ,, prie rusų’’ buvo geriau, nes mūsų kalba buvusi švaresnė.

    Tiesos šiuose žodžiuose gal ir yra. Sovietmečiu išties ryškiau buvo girdimas kalbininkų balsas, jų patarimai. Tačiau taip tik stengtasi sunaikinti lietuvišką mentalitetą. Turbūt tikrai ne visi žino, kad iš KP centro komiteto būdavo siunčiamos direktyvos žiniasklaidai, kurios ir buvo ne kas kita, kaip bandymai pakirsti tautiškumo šaknis. Štai, pavyzdžiui, buvo nurodoma ne tik kokias šventes ir kaip švęsti, bet ir kokias šeimas kurti. Tautų rusinimo teoretikai ir praktikai buvo parengę programą, kurios vienas punktų buvo kurti mišrias šeimas. Žurnalistai privalėjo rašyti straipsnius, propaguojančius mišrias šeimas. Rusinimo politika buvo įnirtinga švietimo sistemoje. Vyresniosios kartos atstovai gerai pamena, kad rusų kalbos pamokos buvo įvestos tik nuo 5-os klasės. Vėliau jau nuo ketvirtos, dar vėliau jau nuo pirmos, o vos keltą metų iki nepriklausomybės atgavimo, buvo nurodyta vaikus rusiškai mokyti jau darželyje. Kitas rusinimo forpostas buvo mokslas. Buvo metas, kai moksliniai darbai turėjo būti rašomi rusiškai. Net lituanistai, norintys apsiginti mokslinius laipsnius, juos turėjo rašyti rusiškai. Tai štai jums ir dar viena priežastis, dėl ko mūsų tautinis identitetas taip ženkliai susilpnėjęs. Pametėm orientyrus ir tautiškumas didelei mūsų visuomenės daliai tapo nesuvokiamu reiškiniu.

 

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------

    Mūsų lietuviškas TV ekranas vėl šviečia rusiškai. Nuolat girdime, kaip nusenusios Rusijos estrados žvaigždės karštai įtikinėja, kad myli mus ir mūsų Lietuvą, kad tik čia randa supratantančius klausytojus, kad tik čia gražiausios moterys ir skaniausi cepelinai. O ką mes? Žiūrime, džiaugiamės, tikime, net nesipiktiname, kai animaciniai filmukai vaikams parodomi be lietuviško įgarsinimo, kai rusiškų filmų herojai kalba savo gimtą ja kalba, o vertimas pateikiamas tik subtitruose. Nuolankiai nulenkę galvas vėl žiūrime rusiškus filmus ir pratiname ateinančią kartą prie rusiškos šnekos. Tokie pat nuolankūs būname įsėdę į taksi automobilį Vilniuje, ar užsukę į kavinukę, kur ausį rėžia rusiškos dainuškos, rėkia rusiškos roko grupės. Sostinėje net baisu paprašyti sumažinti decibelus ar pakeisti muziką, nes, sėdamas kokiame nors maršrutiniame mikroautobuse, gali pasijusti vieninteliu sutvėrimu, kurį erzina rusiška muzika. Žiūrėk- dar gausi į nosį už savo lietuvišką nacionalizmą. Tylim. Vaizduojam, kad esam tolerantiški, o iš tiesų siuntam, bet nenorim veltis į vaidus. Bet ar tikrai reikia tylėti?

D. K.

Į pradžią

10. Politikų kankanas

Besiblaškantis

    Vilniaus meras Artūras Zuokas neseniai vykusiame Liberalų ir centro sąjungos (LCS) valdybos posėdyje netikėtai pareiškė sustabdantis savo, kaip sąjungos pirmininko, įgaliojimus. "A.Zuokas atėjo, pasakė, jog atstato savo įgaliojimus, ir valdyba tam pritarė", - sakė LCS pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas. Pasirodo, tiek nedaug tereikia: atėjau, pamačiau, nugalėjau…

Išsiaiškino

    Premjeras Algirdas Brazauskas teigia viską išsiaiškinęs su žemės ūkio ministre Kazimira Prunskiene ir užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu dėl ministrės kelionės į Kaliningrado 750 metų jubiliejų. Pasak A.Brazausko, sutarta ateityje pačios Vyriausybės lygmeniu geriau koordinuoti užsienio politiką. Apie nuobaudą ar ministrės K.Prunskienės atsakomybę premjeras nekalba. Ką čia jau bekalbėsi, kai ir taip aišku, kaiek abu prisikakoję…

Neblaivi

    Skandalingas Palangos gintaro muziejuje įvykęs Seimo nario Antano Boso gimtadienis kitai parlamentarei, Darbo partijos atstovei Vilmai Martinkaitienei kainavo ne tik dovaną jubiliatui - už automobilio vairavimą Palangoje išgėrus politikė neseniai sumokėjo tūkstančio litų baudą.

Sutapimas?

    Vilniaus savivaldybės tarybos kolegijos pritarimas dėl detaliojo plano, kuriuo leidžiama Kristinos Brazauskienės vadovaujamam viešbučiui plėstis, ir premjero Algirdo Brazausko užtarimas sostinės merui Artūrui Zuokui – sutapimas.

    Šitaip nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ištyrusi Seimo konservatorių frakcijos seniūno Jurgio Razmos kreipimąsi ir konstatavusi, kad nei A.Zuokas, nei A.Brazauskas nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų valstybinėje tarnyboje.

Į pradžią

 

11.  Kazimiras Rūstusis  Elgesys pagal vardus

    Nedera nagrinėti stačiatikių cerkvėje ar katalikų bažnyčioje buvo krikštyta žemės ūkio ministrė Prunskienė, tačiau jos vardas skamba slaviškai; iš tikrųjų ji ne Kazimiera, kaip daugelis dažnai vadina, o Kazimira. Ji dar „krikštyta“ ir labai lietuvišku Šatrijos vardu sovietinėje, kagėbė vadinamoje, krikštykloje. Neseniai dar vieną „krikštą“ ar „įšventinimą“ patyrė Kazimira: dabar ji Rusijos „kniaginia“ (kunigaikštienė). Pastarąjį vardą ar titulą jai suteikė Rusijos stačiatikių Bažnyčia. Žinant kad ta Bažnyčia netoleruoja Romos katalikų Bažnyčios, kas gali paneigti, kad Kazimira, prieš tapdama kunigaikštiene, nepriėmė stačiatikybės. Kita vertus, žinant kad tiek Sovietų Sąjungoje, tiek dabartinėje Rusijoje stačiatikių Bažnyčia buvo ir tebėra pavaldi pasaulietiškai valdžiai, netenka abejoti, kad kunigaikštienės titulas jai suteiktas kaip padėka už nuopelnus SSRS ir Rusijos valdžioms.

    Vardai dažnai nusako tautybę, kilmę, priklausymą tam tikrai bendruomenei. Patirtis rodo, kad vardus kartais atitinka jų turėtojų elgesys. Tinkamu pavyzdžiu gali būti Kazimira – Šatrija, Rusijos kunigaikštienė. Jei paseksime K. Prunskienės politinę veiklą, matysime jos prosovietinę, prorusišką orientaciją, pridariusią mūsų valstybei įvairių kliuvinių ir net problemų. Užtenka prisiminti, kaip būdama premjere, kainų šuoliu ji provokavo jedinstvenikų bolševikinį maištą, kaip pataikaudama Kremliui brukte bruko moratoriumą Lietuvos nepriklausomybei, kaip pataikavo J. Borisovo pinigais išrinktam prezidentui, kaip gražiai sutarė su V. Uspoaskichu.

    Per penkiolika nepriklausomybės metų K. Prunskienė jau turėjo susivokti: jei ne pakeisti orientaciją Vakarų link, tai bent nedaryti akibrokštų Lietuvai, tačiau, kaip sakoma, užeina už varčios ir vėl – iš pradžios. Neabejotinai jai kitaip elgtis neleidžia užnugaris, Šatrija „pakrikštiję“ krikštatėviai. O kadangi, jos manymu, užnugaris tvirtas (imperinių siekių neatsisakiusi Rusija), Lietuvoje ir už jos ribų galima krėsti pokštus, nepaisyti net Prezidento patarimų ar nurodymų. Štai ir išvyko žemėtvarkininkė, anot jos, ūkiškų reikalų tvarkyti, kaip tas Donelaičio Dočys dalgio pirkti, į Karaliaučių. Gi iš tikrųjų jos pakvietimo ir apsilankymo tikslas – pašlovinti okupantą, jo surengtame okupuoto Karaliaučiaus miesto sukakties minėjime. V. Putinui, žinoma, vietoj nepakviesto į iškilmes Lietuvos prezidento maloniau matyti Rusijos kunigaikštienę iš Lietuvos.

    Ne veltui sakoma, kad vardą geru ar blogu padaro elgesys. O kartais vardas lwemia poelgius.

Į pradžią

 

 

12. Antanas Rimša  Apie donkichotus

 

    Don Kichotas išvydo pasaulį 1605 metais. Nuo to laiko prasidėjo ir nesibaigia garsiausio riterio nuotykingos kelionės po Žemės rutulį. ,,Išmintingasis idalgas Don Kichotas iš La Manšos" - vienas nuostabiausių Renesanso literatūros kūrinių. Šiemet visas pasaulis mini 400 metų sukaktį nuo to kūrinio pasirodymo, o žmonės vis dar žavisi tauriu, drąsiu humanistu Don Kichotu ir atlaidžiai žiūri į jo komiškas pastangas kovoti su blogiu.

    Laikas bėga, papročiai keičiasi, bet Don Kichoto švelnių ir linksmų išminties pamokymų žmonija pasigenda ir šiandien.. "Verčiau, Sančai, būki nusižeminusiu teisuoliu, - moko savo ginklanešį Don Kichotas, - nei išpuikusiu nusidėjėliu". Mūsų dienų ašarų slėnyje nusidėjėlių ir išpuikėlių netrūksta.. Nusikaltėliais jau išgarsėjome visoje Europoje. Ir prie žvėriško žiaurumo mes jau tarytum pripratinti. Todėl nustebinti pasaulį dar galime tik gerumu ir žmoniškumu. Kaip tik gerumu Don Kichotas ir nesiliauja stebinęs pasaulio. Jo komiški žygiai, kilnūs pamokymai ir malonus elgesys su šypsena mums rodo, ką reiškia būti žmogumi. Oi, kaip reikėtų mums šiandien turėti savų donkichotų - kilnių humanistų, besisielojančių dėl neteisybės ir netvarkos. Akiai ir širdžiai džiugu ir malonu būtų nors retsykiais išvysti Nepriklausomybės aikštėje įjojančius Don Kichotą su Sančą Pansą ir nukreipiančius ietis į Seimo rūmuose susibrukusią ir tuščiai prie lovio besiriejančią grietinėlę. Ką čia ir kalbėti, būtų labai gražu ir laukiama, bet...bet šiandien iš idealizmo juk liko tik seniena, kurią mūsų piniguočiai prilygina romantizmo atgyvenai. Taurieji humanistai pasijustų esą tik smiltelės nūdienos kolaborantų ir oligarchų šėlstančio okeano sūkuryje. Į aikštę įjojus riteriams, pakiltų dulkių debesis ir juodais kostiumais apsirengę kampuoti vyrukai pagautų ,,liūdnojo vaizdo riterius", juos ,,supakuotų" ir perduotų psichiatrams ekspertizei, o Rosinantą - į užsienį dešroms po 5 litus už gyvojo svorio kilogramą. Ir viskas. Gaila. Ir ,,liūdnojo vaizdo riterių" būtų gaila, ir Rosinanto... Tačiau, kaip sakė šaunusis kareivis Šveikas, yra taip, kaip yra, bet jei nebūtų taip, tai būtų kitaip.

    Tai gal, sakau, tegul būna ne taip, o kitaip: 400 metų jubiliejaus proga išleiskime Don Kichotą su Sanča Pansa iš Servanteso knygų aptvaro. .Juk humanistų išmintis - mūsų sieloms atgaiva. Kaip mokė Don Kichotas, ,,laisvė, Sančai, tai viena brangiausių dovanų, Viešpaties teikiamų žmogui. Dėl laisvės galima ir privalu rizikuoti gyvybe. Ir priešingai, nelaisvė - tai pati didžiausia nelaimė, kokia tik gali ištikti žmogų". Tiesa, Don Kichotas jau seniai atsisveikino su šiuo pasauliu ir mirė savo mirtimi. Kaip patvirtino Servantesas, ,,jis tikrai ir neginčijamai ilsisi visu ūgiu išsitiesęs, nes jau nebeturi jėgų leistis į naują kelionę ir žygį. "Suprantama, mes neturime moralinės teisės jį kelti iš kapo, bet juk dar gyvi donkichotai. Todėl, prisimenant ir pagerbiant velionio nuveiktus dorus darbus, išlaisvinkime nūdienos valdžios elito minties gniaužtuose įkalintus lietuviškus donkichotus. Tegul Don Kichoto kelias eina per Lietuvą, o jis pats ir po 400 metų lai išlieka mūsų širdyse humanizmo simboliu.

 

Į pradžią

KITO PASIRINKIMO IR BALTIJOS KELIO remėjų dėmesiui

Primename, kad piliečių judėjimo Kitas pasirinkimas pastangomis, Lietuvos Vyriausybė buvo priversta panaikinti jos išduotą leidimą ,,Tarptautinei Baltijos Akademijai “vykdyti aukštojo mokslo studijų programas. Reaguodamaas į šį Vyriausybė sprendimą Baltijos Rusų institutas pradėjo teisminį Kito pasirinkimo persekiojimą.

Informuojame, jog Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, tenkinant ,, Tarptautinės Baltijos Akademijos” ir Rygoje esančio ,,Baltijos Rusų Instituto” prašymus, areštuota Piliečių judėjimo Kitas pasirinkimas sąskaita. Todėl rėmėjų , kol vyksta teisiniai ginčai,prašytume susilaikyti nuo finansinės paramos.

Į pradžią

Kur gauti laikraštį Baltijos kelias?

Šį leidinį platina judėjimo atstovai įvairiuose miestuose. Jų telefonai nurodyti laikraščio metrikoje. Gal ir jūs norėtumėtė tapti mūsų atstovu ar platintoju? Jeigu taip, tai skambinkite.

Laikraštį galima rasti šiais adresais:

Vilniuje: Judėjimo būstinėje ,Vilniaus g. 22 ( iš kiemo pusės).

Vilniaus bibliotekose: Lietuvos mokslų akademijos, Žygimantų 1/8; Vilniaus Universiteto, Universiteto 3; A.Mickevičiaus, Trakų g. 10; Kalvarijų, Kalvarijų 29; Lietuvos muzikos akademijos, Gedimino pr. 42; Tomo Zano, Šv. Stepono g.23,

Antakalnio, Antakalnio g. 49; Kultūros paveldo centro, Pilies g. 16; Muzikos ir meno, Arklių g.20; Užupio, Polocko 12; Vilniaus dailės akademijos, Maironio 6; Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Saulėtekis.

 

Kituose miestuose

Alytuje: Janina Juodžbalienė, Alytus,  Dariaus ir Girėno g. 10,   Politinių kalinių ir tremtinių būstinė.

  Antanina Mikalonytė,   Alytus, Volungės 3-19,  831536977.

Birštone: Viešojoje bibliotekoje, taip pat tel. 831956657 (Nijolė Slidžiauskienė).

Biržuose: Rasa Penelienė, Vytauto 53-1, „Šiaurės Rytai“.

Druskininkuose: I. Navarackienė, Veisiejų 22 –34.

Kaune: „Tremtinio knygynėlyje“, Laisvės al. 39; visose viešosiose Kauno bibliotekose.

Klaipėdoje: bibliotekose ir skaityklose.

 Marijampolėje:Justinas Sajauskas,  Vytauto g. 29. Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus, tel.  834350754.

Palangoje: bibliotekoje, Vytauto g. 59, tel. 8460 49447.

Pakruojyje: Antanas Gasperavičius, Mokyklos g.12, tel. 842167253.

Panevėžyje: Roberta Vaišvilaitė, Liepų al. 13 –1, tel. 868765044.;visose bibliotekose.

Radviliškyje: centrinėje bibliotekoje;viešoji įstaiga ,,Užbėgtukė”.Raseiniuose: centrinė biblioteka, Vytauto Didžiojo g.1.

Skuodas, laikraščio ,,Skuodas" prekybos taškai.

Šiauliuose, Vilkaviškio g.4, ,,Židiniai", Kazimieras Alminas.

Tauragėje: Pranas Rindokas,  Prezidento g.38.  Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, namų tel.  844654222,  būstinės  844661390.

Telšiuose: Respublikos g.17 a (parduotuvėje).

Varėnoje: Bibliotekoje, Vytauto19, tel. 8310 31640.

Utenoje: A. ir  M. Miškinių viešoji biblioteka, Maironio 12,  Smėlio biblioteka, Smėlio 9.

   Aukštakalnio biblioteka, Taikos 44.

 

 

Mūsų inf.

Draudžiama laikraštyje Baltijos kelias paskelbtą informaciją bei straipsnius be mūsų sutikimo panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse.

Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Redakcija pasilieka teisę straipsnius trumpinti ir redaguoti.

Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.

Pageidautina, kad straipsnius siųstumėt internetu arba spausdintus rašomąja mašinėle, nes redakcija mašininkių neturi.

Laikraščio redakcija keičiasi straipsniais su internetiniu laikraščiu www.delfi.lt Jei nepageidaujate, kad jūsų straipsnis ten būtų publikuojamas, prašytume apie tai mus įspėti.

 

Dieve, saugok mus, kad mes saugotume vieni kitus, o visi kartu saugotume Lietuvą.

---------------------------------------------------------------------------------

,,Baltijos kelias". ISSN 1822 - 0495

Būstinės adresas: LT – 01014 Vilnius, Vilniaus g. 22

Adresas korespondencijai: Vilnius 1, Nr. 536

Telefonas informacijai Vilniuje: Eduardas Daujotis, 2121650, 865051658; Kaune: Jolanta Našlėnienė, 868871818; Klaipėdoje: Virgis Palionis, 867442386; Radviliškyje: Kęstutis Pakštas 867117422; pilieciai@pilieciai.lt; www.pilieciai.lt

Leidėjas: piliečių judėjimas KITAS PASIRINKIMAS

Redaktorė Nijolė Pranckevičiūtė

Redakcinė kolegija: Vytautas Daujotis, Edvardas Gudavičius, Arvydas Janulaitis, Jonas Kronkaitis, Česlovas Laurinavičius, Vytautas Paulaitis, Petras Plumpa,Vytautas Radžvilas, Reda Sopranaitė, Arūnas Svitojus.

Spaustuvė ,,Spauda”.

 

 

Į pradžią