Šiame numeryje: Naujo pilietinio judĘjimo tikslai ir veiklos kryptys.Klausimai – atsakymai

Psichoterapeuto žvilgsnis. Ginkime savo teises. Kronika, skelbimai. Struktūriniai fondai.

 

Į titulinį puslapį

Žodis skaitytojams

Kibkime į darbą

J. Žiogas

Gydytojas A.Akstinavičius

Istorikas Č.Laurinavičius

 Klausimai ir atsakymai

Struktūriniai fondai: kaimo ˛monėms, ar turtuoliams?

Ginkime savo teises

Laisvė - tai atsakomybė

Kronika

KVIETIMAS BURTIS Į PILIETINĘ INICIATYVĄ   KITAS PASIRINKIMAS

Redkolegija

 

 

 

1. Žodis skaitytojams

   Baltijos kelias – ilgai svarstę ir dvejoję taip nutarėme pavadinti mūsų laikraštį. Ar toks pavadinimas, žadinantis prisiminimus apie vieną gražiausių mūsų tautos istorijos dienų nebus pernelyg pretenzingas? Prisipažinsime: šis klausimas ilgai nedavė mums ramybės. Ir vis dėlto ryžtamės suteikti laikraščiui šį pavadinimą, nes jis geriausiai atspindi pilietinės iniciatyvos Kitas pasirinkimas paskirtį ir prasmę. Prieš penkiolika metų sugebėjome padaryti didį dalyką – išsilaisvinti iš svetimųjų priespaudos. Mums pavyko, nes buvome kaip niekad vieningi, taigi – labai stiprūs ir tvirti. Tačiau darbas nebuvo baigtas iki galo. Verždamiesi į laisvę pavargome ir stabtelėjome pusiaukelėje. Todėl šiandien Lietuva turi daug ir kartu mažai. Ji yra nepriklausoma valstybė, tačiau vis dar nėra tokia šalis, kurioje galėtų laisvai ir oriai gyventi jos žmonės.

    Pagaliau atėjo metas atsibusti, atsitiesti ir dar kartą pakilti. Tai padaryti neapsakomai sunku, bet kito kelio paprasčiausia nėra. Jeigu pajėgsime vėl susitelkti, šis nelengvas žygis mums tikrai pavyks. Nejaugi mes, Lietuvos piliečiai, sugebėję nusimesti vienos didžiausių pasaulio imperijų atneštos vergijos pančius, nesugebėsime pažaboti kraštą niokojančių įžūlių ir godžių žmonių saujelės savivalės? Štai kodėl Baltijos kelias mums nėra ir nebus vien gražių prisiminimų ūkuose nugrimzdusi praeitis. Pasirinkdami šitokį laikraščio pavadinimą pirmiausiai norime pabrėžti visų mūsų žmogiškąją atsakomybę bei įsipareigojimą dabarčiai ir ateičiai. Labai trokštame, kad laikraštis taptų atgaivos ir stiprybės versme visiems geros valios žmonėms. Ryždamiesi išleisti šį laikraštį ir sveikindami skaitytojus su pirmuoju jo numeriu, išsakome savo tikėjimą: jeigu būsime susitelkę ir ryžtingi, anksčiau ar vėliau laimėsime. Lietuva bus kitokia. Ji taps šalimi, kurios himno žodžiai apie tamsumas išvaikančią saulę taps gyva mūsų kasdienybės tikrove.

 

 

Piliečių judėjimas KITAS PASIRINKIMAS.

Kas tai? Kodėl šiandien?Ką jis veikia?

 Į pradžią

2. Kibkime į darbą

   Amžinai jaudinantį „Ką daryti?“ jau ne pirmi metai kelia kiekvienas šalies likimui neabejingas Lietuvos žmogus. Tačiau tik kalbama, kad reikia „kažką daryti“ ir keisti susiklosčiusią padėtį, o, deja, dar nieko nenuveikta. Nors šalyje yra nemažai visuomeninių ir pilietinių organizacijų, bet joms taip ir nepavyko pasiekti, kad sprendimus priimančios įvairios valdžios institucijos bent kiek atidžiau įsiklausytų į jų balsą. Vargu ar reikėtų tuo stebėtis. Suįžūlėjusi mūsų valdininkija seniai suprato, kad geranoriški negausiu organizacijų ir juo laibiau pavienių asmenų skundai, pasiūlymai ir pageidavimai jai nekelia jokios grėsmės, nes už jų negina jokia sutelkta piliečių jėga. Būtent menka pilietinė savimonė ir silpnas bendruomeniškumo jausmas lėmė tai, kad atkūrus nepriklausomybę mūsų šalis pamažu grimzdo į negerovių liūną. Dramatiški paskutiniųjų mėnesių įvykiai parodė, kad piliečių abejingumas ir pasyvumas susidūrus su valdžios atstovų savivale gali tapti pragaištingas šaliai ir visiems jos gyventojams.

    Piliečių iniciatyva Kitas pasirinkimas yra ne tik tiesioginis atsakas į šiuos įvykius, bet ir mėginimas pagaliau pradėti realiai stabdyti seniai išryškėjusias neigiamas šalies raidos tendencijas. Tam reikia trijų dalykų: žinojimo, organizacijos ir pilietinės bei politinės valios. Pamatinė šios iniciatyvos nuostata yra ta, kad visos šalies gyvenimo problemos gali būti išspręstos ne pavienių asmenų iniciatyvomis, o tik sutelktomis gerai organizuotų ir aiškiai žinančių, ko siekia piliečių pastangomis.

    Todėl pirmasis mūsų iniciatyvos žingsnis – burti visus geros valios Lietuvos žmones bendriems uždaviniams spręsti. Dabartinėmis sąlygomis itin svarbu atkurti seniai pamirštą „artimo peties jausmą“. Turime pasiekti, kad joks asmuo nebūtų paliktas vienas grumtis su jį gniuždančia valstybės ir valdininkų biurokratijos mašina, o norėdamas išreikšti savo pilietinę poziciją nebūtų priverstas kaip vienišas Donkichotas kovoti su siaučiančiomis negerovėmis. Šį uždavinį galime palyginti nesunkiai įgyvendinti – tereikia, kad šios pilietinės iniciatyvos grupės susikurtų net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. Tad burkimės!

    Kita šios iniciatyvos sėkmės sąlyga – sukurti kuo platesnį keitimosi informacija ir bendravimo tinklą. Kiekvienas šios iniciatyvos rėmėjas ir visi šalies gyventojai privalo būti laiku ir tiksliai informuojami apie mūsų gyvenimo blogybes ir problemas, taip pat apie siūlomus būdus joms spręsti. Šio tinklo pradmenys jau yra. Turime internetinę svetainę ir Jūsų dėmesiui pateikiame pirmąjį šio laikraščio numerį. Toliau viskas priklauso nuo mūsų pačių. Kuo aktyviau rašykime apie savo problemas, skaudulius, lūkesčius ir sumanymus tiek į svetainę, tiek į laikraštį. Taip pat darykime viską, kad žinios apie mūsų iniciatyvos užmojus ir nuveiktus darbus pasiektų kuo daugiau Lietuvos žmonių. Tad bendraukime!

    Norėdami būti aktyvūs piliečiai, sugebantys tarti svarų žodį svarbiausiais krašto gyvenimo reikalais, privalome žinoti, kaip jie turi būti tvarkomi. Nežinodami, kaip tai daryti, būtume akla ir bejėgė, lengvai manipuliuojama ir valdoma minia. Todėl žinojimas bus vienas iš atraminių mūsų iniciatyvos stulpų. Kad ši nuostata taptų tikrove, turėsime suburti kvalifikuotų ekspertų grupes, galinčias profesionaliai ir kompetentingai analizuoti mums rūpimas neišspręstas problemas. Šis sumanymas pavyks, nes Lietuvoje netrūksta šviesių galvų, daugelio kurių sugebėjimai mūsų korumpuotoje valdymo sistemoje iki šiol niekam nebuvo įdomūs ir reikalingi. Mąstančių žmonių niekada nebus per daug, jų galima rasti visur. Todėl visus, turinčius žinių ir idėjų, maloniai kviečiame atsiliepti. Tad mąstykime!

    Kad šios mūsų iniciatyvos pastangos duotų apčiuopiamų rezultatų, o mūsų sumanymai ir planai neliktų gražių pageidavimų rinkiniu, reikalingas dar vienas dalykas – aiški ir tvirta politinė valia. Kad ji atsirastų, taip pat reikia labai nedaug – šito norėti. Tačiau toks noras gali gimti tik kiekviename iš mūsų, o ryžtą turėtų stiprinti supratimas, kad, norint įgyvendinti mūsų pilietinės iniciatyvos tikslus, tereikia ramiai ir nuosekliai nuveikti čia bendrais bruožais paminėtus darbus. žinoma, reikės išmokti ir kitko – kaip kalbėti su valdžios atstovais? Tad tapkime sutelkta jėga ir mokykimės ne prašyti, o reikalauti!

    Dėstydami tokias nuostatas konkrečiai teigiame, kad bejėgiškų kalbų metas baigėsi. Pilietinės iniciatyvos Kitas pasirinkimas tikslai realūs ir įgyvendinami. Tad liaukimės dvejoję bei svyravę ir negaišdami kibkime į darbą. Visus, norinčius tapti šios iniciatyvos ir bendro reikalo bendražygiais, kviečiame kreiptis laikraštyje nurodytais adresais ir telefonais. Redkolegija

 Į pradžią

 

3. J. Žiogas

Kodėl reikia KITO PASIRINKIMO? Tikriausiai daug kas pritars, kad situacija mūsų valstybėje sudėtinga. Perėjimas prie naujos ekonominės tvarkos buvo neskaidrės ir skausmingesnis negu tikėjomės. Suvešėjo korupcija ir nusikalstamumas, nepaisome moralinių ir dvasinių vertybių, centras viską susižeria sau, o periferija vegetuoja. Tie, kurie nepriklausomybės pradžioje užsigriebė didžiąją visų mūsų turto dalį ar pripuolė prie valdžios, taip įsitvirtino, kad didžioji visuomenės dalis bijo ir „nosį iškišti“ – visas biurokratinės valstybės mechanizmas tuoj pat atsisuka prieš juos. Nieko nebestebina milžiniški emigracijos mastai ypač jaunimo tarpe ir didelės vyresniosios visuomenės dalies skurdas. O dabar dar visu aštrumu iškilo Lietuvos geopolitinės orientacijos klausimas – esminis mūsų ateičiai klausimas.

Ar aš turiu likti ir toliau būti taip rafinuotai valdomas? Tikriausiai – taip, jeigu aš pats vienas sau tyliai purkštausiu, kad vienas ar kitas žingsnis valstybėje, savivaldybėje, seniūnijoje yra daromas ne taip ar visai nieko nedaroma ten, kur reikia ir konkrečiai veikti. Taip, jeigu tikėsiuosi, kad kažkas ateis ir padarys viską taip, kad būtų geriau man ir mano kaimynui.

Matyt, tiesa, kad mes esame ar buvome užguiti, buvome pripratę, kad geriau ar blogiau mumis pasirūpins, o patiems nedera reikštis ten, kur daromi sprendimai. Bet KITO PASIRINKIMO memorandumą jau pasirašė daug žmonių ir jie nebijojo to padaryti viešai, tai vadinasi aš klystu, ne aš vienas, bet ir mano kaimynas nepatenkintas, kad valstybėje netvarka, kad partijos ar jų vadai prieš rinkimus vėl giriasi, kad tiek gerų darbų nuveikė, kaip viskas gerėja, ir greitai mes tai pajusime. O didesnioji dalis vis to gėrio nepajunta ir nepajunta. Po rinkimų mes sava valdžia dar kartą nusiviliame, o tada jau ir sava valstybe galima nusivilti. žiūrėk, jau kai kurie vėl į Rytus žvalgomės, o ir kai kurių politikų ,, ausys išlenda” į Rytus atsuktos.

 Situacija valstybėje įtempta, šalies geopolitinės orientacijos klausimai turi būti neatidėliojant sprendžiami, todėl valdžia mūsų organizuotą balsą privalo išgirsti nedelsiant. Yra ir kitokių valstybės ar vietinių problemų, į kurių sprendimo būdus būtina reaguoti nedelsiant. Bet yra ir tokių – kurių sprendimui reikalinga išsami analizė.

.Svarbu pradėti nedelsiant, svarbu surasti geriausiai sugebančius organizuoti, koordinuoti bendrą veiklą. Vėliau neišvengiamai teks susirinkti ir, pasitarus kaip veikti toliau, susitarti dėl judėjimo ideologijos, veiksmų plano, sukurti vienokią ar kitokią judėjimo organizacinę struktūrą.

Bet pirmiausia būtina pakviesti žmones burtis, savo veiksmais parodyti, kad burtumėmės verta. Kartu galima ir būtina atkreipti dėmesį į labiausiai skaudamas valstybės problemas, priversti politikus esančius valdžioje suprasti, kad jie ten ne tam, kad patenkintų savo ambicijas, kad rūpintųsi savo išlikimu Seime ar savivaldybėje, girdėtų tik save, o tam, kad pasiaukojamai dirbtų, spręstų mums visiems svarbias problemas.

Jeigu judėjimas bus aktyvus, jeigu judėjimo žmonės organizuotai ir argumentuotai reaguos į valstybės, vietinės bendruomenės problemas, prižiūrės kaip jos sprendžiamos, tai gyvenimas pradės keistis.

 O politiniu lygiu, manyčiau, situacijoje yra dvi pagrindinės galimybės: arba dabartinės partijos pačios ras jėgų pripažinti savo klaidas, atotrūkį nuo paprastų žmonių gyvenimo realijų ir apsivalys bei atsinaujins, arba bus pažadintas didžiojoje šiuo metu pilietiškai pasyvioje visuomenės dalyje neabejotinai glūdintis kūrybinis potencialas ir atsiras nauji žmonės, kurie imsis aktyvios politinės veiklos. Reikia manyti, kad abiem atvejais susiformuos realiai funkcionuojanti daugiapartinė sistema.

Tik aktyvūs, mąstantys, pasiaukojamai dirbantys šalies piliečių labui kandidatai į valdžią galėtų tikėtis KITO PASIRINKIMO paramos. Bet pirmiausia – darbas kartu, darbas dėl mūsų pačių, bendras darbas – kad būtume išgirsti, kad pradėtume spręsti.

 

  Į pradžią

 

4. Gydytojas A.Akstinavičius

 

    KITO PASIRINKIMO idėjos visuomenėje egzistuoja jau ne pirmi metai. Iš pradžių jos buvo išsklaidytos, nes nebuvo tokio stipraus dirgiklio, kuris verstų jungtis. Pastaruoju metu šalį sukrėtusi politinė krizė tapo rimtu iššūkiu demokratijai ir valstybingumui. Taigi prasidėjo natūralus bendraminčių kūrimosi procesas. Suvokimas, kad Lietuva be brandžios pilietinės visuomenės – Lietuva be ateities, tapo jungiančiąja pilietinės iniciatyvos KITAS PASIRINKIMAS nuostata.

    Piliečių iniciatyva KITAS PASIRINKIMAS – tai alternatyva naujajai nomenklatūrai, kuri nuo tarybinės nomenklatūros skiriasi tik tuo, kad priešingai nei pastaroji, parazituoja ne vienpartinėje, o daugiapartinėje sistemoje. Priklausomai nuo aplinkybių, partijos arba susitaria tarpusavyje, arba, kaip dabartiniu laikotarpiu – kariauja.

    Galiu drąsiai pasakyti, kad nė vienas piliečių iniciatyvos KITAS PASIRINKIMAS iniciatorius savęs nelaiko ir nepriskiria vadinamajam „elitui“. Be to, ir iniciatyva formuojasi ir kuriasi „iš apačios“, o ne „iš viršaus“. Todėl kiekvienas Lietuvos pilietis gali tapti tokiu pat, kaip ir kiti, jau pasirašę po deklaracija. Judėjimo tikslas – brandi pilietinė visuomenė.

 Į pradžią

 

5. Istorikas Č.Laurinavičius

 

    Kodėl būtent dabar atsirado judėjimas ,,Kitas pasirinkimas”?

    Todėl, kad dabartinė nepriklausoma Lietuva dar neturėjo tokios gilios krizės, kaip šių dienų. Dabar vyksta kova tarp piliečių ir tikrų gangsterių, įsiveržusias į kai kurias institucijas ir siekiančių absoliučios valdžios. Vyksta kova tarp krikščionių, išpažįstančių moralės bei teisės normas, ir barbarų, nepripažįstančių nei moralės, nei teisės. Tokioje situacijoje gležni demokratinės valstybės pamatai gali būti suardyti, todėl valstybės likimas priklauso nuo kiekvieno piliečio asmeninio apsisprendimo tą valstybę ginti.

    Iš esmės vyksta pilietinis karas, ir toli gražu – netišku, kaip jis baigsis. Tame kare nebegali būti jokio dvasinio ištežimo ar sandėrių. Nusikalstamai buvo nusiraminęs mūsų politinis elitas po incidento dėl Borisovo paskyrimo Prezidento patarėju. Iki šiol jie dar nesupranta – su kuo turi reikalą.

   Taigi, aš už Kitą Pasirinkimą, nes manau, kad politiniams žaidimams laikas praėjo. Manau, kad vyksta pilietinis karas, ir jis negali būti laimėtas tol, kol Paksas bei jo sėbrai neatsidurs už grotų.

    Po to turės prasidėti kova už tuos Lietuvos gyventojus, kurie, nusivylę dabartine Lietuva, tapo Pakso ar panašių avantiūristų manipuliacijų įrankiu. Tik moralumas, tik teisingumas, tik griežtas demokratinių procedūrų - pagal brandžių demokratinių valstybių patirtį - laikymasis gali sugrąžinti Lietuvai tuos nusivylusius.

    Taigi Kito pasirinkimo paskirtį aš suprasčiau kaip naują sąjūdį, kaip kiekvieno eilinio piliečio pastangas žadinti politikų valią bei sąžinę ir diegti pasitikėjimą demokratine Lietuvos ateitimi tiems, kurie jį prarado.

 

 Į pradžią

 6. Klausimai ir atsakymai

    Judėjimo KITAS PASIRINKIMAS iniciatyvinės grupės nariai, pasisiskirstę į grupeles, pradėjo keliones po Lietuvą. Jau susitikta su Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Šiaulių gyventojais. Klausimai, kuriuos pateikė tų regionų ˛žmonės, turbūt įdomūs visai Lietuvai, tad siūlome su kai kuriais jų susipažinti.

    Ar šis judėjimas būtų atsiradęs, jei nebūtų prezidentūros skandalo?

    Judėjimas turėjo atsirasti. Skandalas - tik akstinas tam prasidėti. Laisvės testas prasideda tada, kai kalbama apie sunkius politinius dalykus (Kaip naudojami mokesčių pinigai? Kaip perkami objektai ir statomi pastatai?). Kartu mes turime išnaudoti paskutinį Lietuvos š šansą. Tai moralinė, pilietinė mūsų pareiga.

    Are šiuo judėjimu patikės viskuo nusivylę  žmonės?

    Rizika yra, tačiau trauktis nėra kur. Pasirašiusieji turės dvasinę ramybę, kad padarė viską ką galėjo. Įveikti baimės jausmą – didžiausias laimėjimas.

    Paaiškinkite sąvoką KITAS PASIRINKIMAS

    Tie, kurie kelia panašius tikslus ir uždavinius, taps ,, nauju frontu”. Mes turime nebrandžią, apmulkintą pilietinę visuomenę, kuri yra patogi politikams. Politinės partijos neatitinka nūdienos situacijos. Tai rodo ir visuomenės apklausos. Mažiausias pasitikėjimas yra būtent politinėmis partijomis (Lietuvoje 7 % , ES 15%). Be idėjų, be kilnesnių tikslų partijos degradavo.

    Ar reikia eiti į politines partijas?

Priklauso nuo to, kaip klostysis įvykiai. šiuo metu judėjimo KITAS PASIRINKIMAS dalyviai važinėja po Lietuvą norėdami išsiaikinti, ar tokio judėjimo visuomenei reikia.

    Ar ruošiatės eiti į valdžią? Juk nebūnant valdžioje nieko nepakeisi.

    Teoriškai yra kelios galimybės:
- likti pilietiniu sambūriu, kuris „spaustų“ politikus,
- paremti partijas per rinkimus,
- deleguoti į partijas savo atstovus,
- dalyvauti rinkimuose.

    Kokį variantą pasirinksime? Tai priklausys nuo dalyvių nuomonės, taip pat nuo partijų pozicijos, t.y., ar jos sugebės veikti. šiuo metu svarbiau turėti ,,vėzdą”, kurio valdžia bijotų.

    Ar nemanote, kad dabar važinėti po Lietuvą yra rizikinga. Šiuo metu daug kas važinėja su įvairiais interesais?

    Reiktų įvertinti tai, kas įvyko per pastaruosius dvejus metus Rytuose. Klaidingai manėme, kad nepriklausomybė gali sukurti pilietinę visuomenę. Per pastaruosius dvejus metus ,, krito” Baltarusija, baigia ,, kristi“ Ukraina, dabar atėjo mūsų eilė. Arba turėsime rusiško tipo agoniją, arba ,, išsprūsim”.
Mūsų viduje susiformavo milžiniškos jėgos. Ši situacija spręsis per Seimo rinkimus. Po Seimo rinkimų turėsime koaliciją (Socialdemokratai, Darbo partija, Liberalų demokratų ir Socialliberalų likučiai bei Valstiečių partija.)
Kas gina kitus – gyvena. Kas gina save – miršta.

    Kas mūsų laukia?

    Lietuva gauna ES paramą. Jei nesiimsime priemonių, Europos pinigus bus išvogus maža grupelė žmonių, kurie vėliau informuos visuomenę apie tai, kas įvyko, tokiu būdu dar labiau sustiprindami nuostatą, kad reikia keliauti į Rytus.

    Ar KITAS PASIRINKIMAS yra unikalus Rytų Europoje?

    KITAS PASIRINKIMAS yra unikalus. Į vakarus esančios postsovietinės šalys atsigauna, nes turi geresnį pilietinį potencialą, į rytus atvirkščiai. Mes esame per daug silpni, kad galėtume išsigelbėti be tokios iniciatyvos. Susitelkti Lietuvos mastu – galimybė tapti realia jėga.

    KITAS PASIRINKIMAS - tai iniciatyvinė grupė, tie kurie prisijungs, tie ir bus iniciatoriai. Judėjime nėra vadų. Piliečiu tampama tada, kai kalbos atitinka darbus.

    Kaip įsivaizduojate pasirašiusio piliečio veiklą? Ar uženka vien parašo?

    Dideli dalykai atsiranda iš mažmožių. Kiekvienas daro tai, ką sugeba. Pvz., kiekvienas iš Jūsų gali perduoti informaciją, skleisti idėją kiekvienam sutiktam kaimynui… Tačiau jei prisijungei – įsipareigojai. Įsipareigojimai gali būti įvairūs. Kalbėdami su žmonėmis Šiauliuose išgirdome jų problemas. Viena iš jų - atliekų tvarkymo problema, kuriai spręsti Šiauliuose kuriamas PILIETINIS KOMITETAS. Mes galime tiesiogiai prisidėti ir paremti šią iniciatyvą.

    Kaip praktiškai įgyvendinti pilietinės iniciatyvos tikslus?

     Mes tik pasakome, kad yra tokia iniciatyva ir siūlome prisijungti laisva valia. Tie, kurie pritaria, taip pat tampa iniciatoriais – sąrašas atviras. Svarbu, kad žmonės jaustų, ,,peties jausmą”. Tokiu būdu tam tikruose rajonuose gali įsisteigti bendraminčių grupelės bendroms problemoms spręsti. Kiekvieno indėlis šioje veikloje pagal galimybes – nuo informacijos perdavimo kaimynui apie tokią iniciatyvą iki straipsnių apie esamas problemas ir negeroves. Svarbu aktyvinti žmones.

     Ar ne per vėlu tokiai iniciatyvai? Ar traukinys nenuvažiavo?

   Ne, ne per vėlu. Tauta jaučia, kad kažkas negerai, nes žino, kas pagimdė mūsų ,,didvyrius”. Jei mums pavyks susiburti, partijos bus priverstos keistis.

   Kuo skiriasi Piliečių forumas nuo KITO PASIRINKIMO?

    Ar Piliečių forumas neišskaidys žmonių?

   Pilietinėje iniciatyvoje KITAS PASIRINKIMAS lemiamas faktorius yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas. Tuo tarpu Piliečių forumas apjungė įvairias visuomenines organizacijas, tačiau kol kas neaišku, ar jos bus veiklios, laikas parodys. Mūsų santykiai normalūs.

   Ar gali užsienietis tapti Prezidentu ar Ministru pirmininku?

   Pagal Konstituciją Prezidentu gali tapti Lietuvos pilietis pagal kilmę, tačiau toks reikalavimas nėra taikomas Premjerui.

   Kas privedė šalį prie esamos padėties, kad reikia gelbėti Lietuvą? Kas kaltas?

   Kaltas yra kiekvienas, kuris matė, kad daroma blogai ir nieko nesakė, kuris nepareikalavo atsakomybės, kuris buvo abejingas ir pasyvus stebėtojas.

   Laukiame jūsų klausimų, straipsnių, pasiūlymų. Rašykite mums šiuo adresu: LT –2051, Vilnius, a/d 2430

 

 

 Į pradžią 

 

 

7. A. Svitojus     Struktūriniai fondai: kaimo žmonėms, ar turtuoliams?

 

    Jau greitai tapsime visateise Europos Sąjungos nare. Atsivers didžiulės galimybės bendrojoje ekonominėje erdvėje. Lietuvos žmones, ypač jaunimą, vilioja trys didžiosios laisvės – laisvas prekių, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas. Atsivers ES struktūrinės paramos fondai, kuriuose parama beveik visoms ekonominės veiklos sritims numatyta, o kur dar įvairios gamintojų pajamų palaikymo ir socialinės paramos priemonės. Tačiau tų ES lobių ne visi tikisi, o mažiausiai – kaimo žmonės. Ir ne be pagrindo. Jie turi karčią patirtį.

    Nuo 2000 metų per visą pasirengimo ES narystei laikotarpį veikė speciali paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programa SAPARD. Buvo sukurtas didžiulis paramos administravimo aparatas, patvirtintos net aštuonios paramos kryptys ir paramos suteikimo tvarka. Kaimo žmonės informuojami, kaip ta parama pasinaudoti. SAPARD parama buvo laikoma mokykla parengti ūkininkus, žemės ūkio ir kitų kaimo įmonių atstovus būsimajai ES struktūrinių fondų paramai gauti. SAPARD mokykla parodė kokios ribotos galimybės paprastam kaimo žmogui pasinaudoti šia parama.

    Per šešis paraškų priėmimo etapus (paskutinis vyko š. m. vasario mėn.) gauta 1093 paraiškos. Dalis jų atmesta, dalis iki šiol neįvertinta, o su 606 pareiškėjai pasirašytos sutartys dėl finansinės paramos suteikimo.

    Svariausią paramą gavo perdirbimo įmonės, daugiau kaip 250 mln.Lt arba beveik pusę bendros pasirašytų sutarčių sumos. Vidutinis paramos dydis vienai įmonei - 5 mln.Lt, tiesa, pagal patvirtintas paramos taisykles galėjo būti net trigubai daugiau.

    Tuo tarpu ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių vidutinė paramos suma buvo dešimt kartų mažesnė. Iš viso investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą patvirtinta tik 289 projektai, kita tiek atmesta. Paramą gavo daugiausia stambūs, finansiškai stiprūs grūdų, pieno, mėsos krypties ūkiai, ūkininkaujantys derlingose žemėse.

    Smulkūs ir nederlingų žemių ūkiai tikėjosi paramos pagal kitą SAPARD kryptį – ,,Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas”, - kuri atrodė skirta kaip tik jiems. Deja, šiems projektams buvo skirta nedaug lėšų (apie 7 proc.), o paramos sąlygos geriau tiko taip pat stambesniesiems.

    Dėl netikusių rėmimo sąlygų beveik nepasinaudojo kaimo žmonės paramos lėšomis, skirtomis nederlingiems plotams apsodinti mišku ir miškų infrastruktūrai sutvarkyti. Tik trys projektai pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

    SAPARD patirtis labai svarbi rengiantis pasinaudoti daug didesnėmis ES struktūrinių fondų galimybėmis. Gerąją patirtį būtina apibendrinti, paskleisti tarp žemdirbių ir visų kaimo žmonių bei pritaikyti naujajai paramai gauti. Iš klaidų reikia mokytis, ir mokytis pirmiausia valdininkams, rengiantiems paramos gavimo taisykles ir administruojantiems finansinius išteklius. Nuo jų kompetencijos ir nusiteikimo padėti pareiškėjui ar jį atstumti daug kuo priklausys kaip Lietuva įsisavins ES struktūrinių fondų paramą.

    Valstybinės valdžios institucijos turėtų pasirūpinti palankesnėmis žemės ūkio ir kitų kaimo verslų plėtros sąlygomis – teisinėmis, ekonominėmis, socialinėmis. Ypač aktuali žemės rinkos plėtra, kreditavimo ir draudimo sąlygos, žmonių vadybinės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas, informacijos prieinamumas.

    Patys kaimo žmonės turėtų būti taip pat aktyvesni, daugiau domėtis paramos galimybėmis ir sąlygomis. Daug vilčių dedama į ES šalyse labai populiarią LEADER+ programą, kurios tikslas suvienyti kaimo žmones į bendruomenes, o pastarąsias - į vietines veiklos grupes. Per jas ir Lietuvoje tikimasi spręsti ekonomines, socialines ir aplinkosaugines kaimo problemas, organizuoti kaimo žmonių mokymą bei informavimą ir taip įtakoti visų paramos rūšių įsisavinimą.

 Į pradžią

 

8. Ginkime savo teises

    Ką daro žmogus, jei pažeidžiamos jo teisės? Gali būti keli elgesio stereotipai, tačiau dažniausiai susiduriame su žmonėmis, kurie nuleis rankas, pyks, keiks valdžią, bet nieko nedarys, kad apsigintų.

    Kaip reikėtų piliečiui elgtis tokioje situacijoje, apie tai kalbamės su teisininke J. Užbaltyte.

    Laikas plačiau išnaudoti įstatymų teikiamas galimybes, ypač administracinį teismą. Į jį galime kreiptis ne tik norėdami apginti savo turtines teises. Neretai mūsų teisės pažeidžiamos ir valdžios institucijose, įstaigose. Čia priimami kai kurie aktai bei atliekami veiksmai. kurie nėra teisėti. Taip pat yra neteisėtas ir valdžios institucijų sprendimų vilkinimas ar atsisakymas atlikti savo pareigas.

    Eilinis žmogus dar retai kovoja su valdžia, nes netiki, kad tą kovą laimės.

    Kovoja, tačiau nesinaudoja tokiais būdais, kurie padėtų paprasčiau isšpręsti susikaupusias problemas. Galima ir reikia valdžią priversti taisyti savo klaidas. Pavyzdžiui daug ministrų, ministerijų pareigūnai savo veiksmais bei neveiklumu yra išvarginę ir nuskriaudę daug žmonių.

   Žmonės bijo papildomų išlaidų, o ir nelabai žino, kur privalo kreiptis

    Bijoti tikrai nėra ko. Administracinis teismas ištirs piliečio pareiškimą ir nustatys, ar, pavyzdžiui, ministro įsakymas atitinka įstatymą. Administracinio teismo išlaidos yra nemokamos. Jei teismas įsitikins skundo teisėtumu, jis gali spręsti klausimą, ar ministro įsakymas atitinka Vyriausybės norminį aktą.

    Tai turbūt ilgas procesas, o žmogus greitai nori išspręsti savo problemas.

    Kartais prireikia 1 –2 mėnesių, kad ministras pakeistų apskųstą įsakymą. Yra ir kitas kelias. Galima kreiptis į Seimo narį, Seimo kontrolierių, Valstybės kontrolės pareigūną, apskrities viršininką ir kt.

    Ar Seimo narys privalo spręsti eilinio piliečio problemas?

    Seimo nariai yra piliečių atstovai. Jie nuolatos susitinka su rinkėjais, nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus. Jeigu reikia, juos siunčia svarstyti valstybės institucijoms. Taigi rinkėjų prašymai neturėtų būti ignoruojami. Kita vertus, kreipimasis į administracinį teismą dėl teisės aktų teisėtumo būtų viena iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės formų, kuri retai naudojama

    Ar praktikoje dažnai taikomas šis būdas?

    Praktikoje šis gynybos būdas taikomas retai. Tačiau pavyzdžių yra. Akivaizdžią tiesą liudija 2003 m. pavyzdys. Piliečių grupė kreipėsi į vieną Seimo narį, prašydama ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-161 nediskriminuoja smulkiųjų pieno gamintojų teisių. Įsakymas buvo pakeistas ir vieną – keturias karves turintiems pieno gamintojams papildomai išmokėta po 298 lt. Iš viso buvo išmokėta 15 milijonų litų. Tokiu būdu buvo atstatytos pažeistos 210 000 žemdirbių šeimų teisės.

    Daugelis asociacijų žino, kokios jų atstovaujamos grupės teisės yra pažeistos ir gali kreiptis į administracinius teismus, kurie yra greičiausias problemos sprendimo būdas.

 

 

 Į pradžią

 

 

9. Laisvė - tai atsakomybė

 

    Penkis mėnesius šalį krėtusi politinė krizė privertė susimąstyti ir apie visuomenės psichinę sveikatą. Apie tai paprašėme pakalbėti dr. psichoterapeutą Eugenijų Laurinaitį.

    Kokia iš tikrųjų ta mūsų visuomenės psichine sveikata?

    Ji nėra gera. Nereikia nė krizės mėnesių. Vien savižudybių skaičius rodo, kad ne viskas tvarkoje. Yra daug faktorių, kurie lemia žmonių psichinę sveikatą. Nuolatinis skurdas, perspektyvos nebuvimas, valdžios sprendimų vangumas, o kartais net vengimas spręsti problemas - tai žmones kankina, sekina nervų sistemą, skatina kraštutiniams veiksmams. Panagrinėkime situaciją žemės ūkyje. Įstojus į Europos Sąjungą daug žemdirbių turės pereiti dirbti į kitas ūkio sferas. Bus išardyta per šimtmečius susiformavusi visuomenės sankloda. Esame žemdirbių kraštas, o kas bus pasiūlyta vietoj darbo žemės ūkyje? Iš ko gyvens žmonės? Valstybė tuo turėtų rūpintis, tačiau ar tai daro? Žmonės be jokių garantijų vėl paliekami nežiniai.

    Tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad ne tik Lietuvoje tokia padėtis. Kokia psichinės sveikatos būklė Slovakijoje, kur vadu vėl išrinktas jau susikompromitavęs, korumpuotas populistas, boksininkas – veteranas V.Mečiaras?

    Norėčiau sugrįžti prie politinės krizės. Keista, kad dori, sąžiningi žmonės tarsi užsimerkė prieš melą, apgaulę, sklidusį iš Prezidentūros. Juk kaimo žmonės visada turėjo sveiko proto ir tvirtą moralės kodeksą. Kas atsitiko? Kodėl žmonės prarado moralumo kriterijus?

    Jie neprarado moralumo kriterijų. Dalis žmonių buvo patikėję Paksu ir siejo su juo savo viltis. Pakso viešųjų ryšių specialistai surado tinkamą kalbos modelį, kuris sutapo su tam tikros dalies žmonių mąstymu. Kai žmogus nesuvokia, kas vyksta, jis suranda būdą, kaip tą gyvenimą savo sąmonėje pasidaryti suprantamesnį: Landsbergis sugriovė Lietuvos ūkį, Paksas- tarsi šv. Jurgis, kuris nugalės slibiną - korupciją, Uspaskich savo turtais garantuos visiems rojų…Taigi žmonės nenori prarasti vilties ir tiesiog automatiškai filtruoja tą informaciją, kuri nesutampa su jų susikurtu pasauliu. Negirdi to, ko nenori girdėti, nemato to, ko nenori matyti, tiksliau, racionalus protas neveikia.

    Vadinasi išvada tokia, kad per ateinančius rinkimus žmonės vėl lips ant to paties grėblio?

    Manau, kad tokia tikimybė išlieka. Didelė žmonių dalis balsuos už tuos, kurių žodžiai sutaps su jų mintimis ir taip vėl bus suklaidinti. Bus nurodyti visų problemų kaltininkai ir bus kviečiama su jais susidoroti, o tai rezonuos dalies rinkėjų mintis. Laisvė – tai pirmiausia atsakomybė. Deja, žmonės jos vengia. Kitas dalykas yra tas, kad didelė žmonių dalis jau neturi energijos ta laisve naudotis ir būti atsakingais už savo likimą.Valstybė tokiais žmonėmis privalo pasirūpinti.

    Kaip jūs siūlytumėte atskirti rinkiminį šlamštą nuo realių pažadų?

    Siūlyčiau visų pirma paklausti savęs: ką šitas gražiai kalbantis žmogus jau yra nuveikęs? Ar tikrai jis dirbs, kad aš rytoj pradėčiau gyventi geriau? Ar iš viso tai galima padaryti? Ar jis manęs neapgaus? Kokios garantijas, kad pažadai bus vykdomi?.

 Į pradžią

 

10. Pilietinės iniciatyvos KITAS PASIRINKIMAS kronika

**

    2004 m. kovo 4 d. interneto svetainėje piliečiai.lt paskelbtas Kvietimas burtis į pilietinę iniciatyvą KITAS PASIRINKIMAS. Kvietimo tekstą pasirašė daugiau kaip šimtas šalies piliečių. Kvietimas yra atviras: šio sambūrio iniciatoriais gali tapti visi Lietuvos piliečiai, pritariantys principinėms jo nuostatoms.

 

**

    ,, Kito pasirinkimo"pristatymas per ,, Balticum" televiziją

    Klaipėda, 2004 m. kovo 4 d.

    Arvydas Akstinavičius dalyvavo Klaipėdos televizijos ,,Balticum” tiesioginėje laidoje ,, Rezonansas” ir pristatė piliečių iniciatyvą ,, Kitas pasirinkimas”.

 

**

    Susitikimas su marijampoliečiais

    Marijampolė, 2004 m. kovo 5 d.

    Susitikimas su visuomene Marijampolės apskrities viršininko administracijos salėje.
    Dalyvavo: istorikas – profesorius Edvardas Gudavičius, filosofas Vytautas Radžvilas, Arvydas Akstinavičius, Violeta Linkienė; apie 80 marijampoliečių, vietinės žiniasklaidos atstovai.

**

    ,, Kito pasirinkimo" dalyvių išvyka į Šiaulius

    Šiauliai, 2004 m. kovo 16 d.

    „Kito pasirinkimo“ dalyviai lankėsi Šiauliuose. Susitikimuose dalyvavo filosofas, doc. Vytautas Radžvilas, Arvydas Akstinavičius, Violeta Linkienė, Diana Skučaitė.

    Dalyviai susitiko su dienraščio ,, Šiaulių naujienos” žurnaliste Birute Vaičiulevičiene. Taip pat dalyvavo „Saulės radijo“ diskusijoje, tiesioginėje Šiaulių televizijos laidoje „Geras laikas“, davė interviu Šiaulių universiteto televizijai „SPLIUS“, susitiko su Šiaulių universiteto akademine bendruomene.

 Į pradžią

 

 

11. KVIETIMAS BURTIS Į PILIETINĘ INICIATYVĄ   KITAS PASIRINKIMAS

 

    Lietuva išgyvena sunkią moralinę ir politinę krizę, kurios baigtis šiuo metu dar neaiški. Ši krizė gali turėti ilgalaikių neigiamų, o nepalankios baigties atveju -- net pražūtingų padarinių šalies ateičiai.

    Krizę sunkina ir trukdo ją įveikti ta aplinkybė, kad dauguma šalies piliečių, politikų ir politinių jėgų jos nelaukė ir nėra pasiruošę imtis tinkamų priemonių jai pašalinti. Artėjanti Lietuvos narystė ES ir NATO, akivaizdžiai gerėjanti šalies ekonominė padėtis, smarkiai išaugęs kai kurių visuomenės sluoksnių gyvenimo lygis ir lengvai pastebimi teigiami gyvenimo būdo pokyčiai palaikė plačiai paplitusį įsitikinimą, kad mūsų valstybė negrįžtamai pasuko liberalios demokratijos, laisvos rinkos ir provakarietiškos orientacijos keliu.

    Tačiau per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį valstybės gyvenime būta daug neigiamų bei nerimą turėjusių kelti reiškinių. Greitą ir todėl itin skausmingą perėjimą prie naujos ekonominės ir socialinės sanklodos lydėjo didžiulė turtinė visuomenės diferenciacija, sukūrusi prielaidas socialinei įtampai ir konfliktams. Svarbiu nepasitenkinimą ir įtampą stiprinusiu veiksniu buvo ekonominiu požiūriu būtinas ir neišvengiamas, tačiau labai neskaidriai vykęs ūkio privatinimas, kuris pakirto daugelio šalies žmonių tikėjimą, jog atkurtoje valstybėje įmanoma įgyvendinti bent jau elementarų teisingumą. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo šalyje egzistuoja didelis nusikalstamumas ir sisteminė korupcija, apėmusi ir aukščiausius politinės valdžios sluoksnius. Lietuvoje per trylika metų faktiškai nesusiformavo nors kiek gausesnis vidurinysis sluoksnis, todėl savo gyventojų socialiniu susisluoksniavimu ji labiau primena ekonomikai ir socialiai atsilikusias “trečiojo pasaulio”, o ne išsivysčiusias Vakarų šalis. Akivaizdūs ir šalies plėtros netolygumai - absoliuti dauguma investicijų tenka didžiausiems miestams, didėja pajamų ir gyvenimo lygio atotrūkis tarp šių centrų ir periferijos. Iki šiol nėra deramai suvoktas ir įvertintas milžinikas demografinis smūgis, kurį per išuos metus patyrė šalis - keli šimtai tūkstančių (tikslūs skaičiai sąmoningai nutylimi) darbingų ir veiklių žmonių, kurie buvo priversti emigruoti ieškodami pragyvenimo šaltinio.

    Visą šį laiką stiprėjo ir politinės krizės požymiai. Lietuvoje atsiradusios politinės partijos iš pradžių teikė vilčių, kad susiformuos vakarietiško tipo daugiapartinė sistema. Tačiau iš pat pradžių šalyje išryškėjusi politikos ir verslo suliejimo tendencija vis stiprėjo ir galiausiai peraugo į kitą, dar grėsmingesnę - politinio gyvenimo kriminalizavimo tendenciją. Dėl šių ir kitų veiksnių įtakos partijų branda nutrūko ir jos tapo jokių ideologinių ir politinių principų nepripažįstančiais atsitiktinių asmenų sambūriais, tenkinančiais siaurus grupinius interesus. Partijų nesugebėjimas tapti politiniais dariniais, atstovaujančiais piliečių interesams, lėmė jų neišvengiamą degradaciją ir masinį nusivylimą jų veikla. Šitaip radosi dirva išeiti į viešojo gyvenimo areną grynai populistinėms politinėms jėgoms, pradėjusioms nuosekliai išstumti tradicinėmis besivadinančias politines partijas. Šios daugelį metų stiprėjusios populistinių jėgų įsitvirtinimo šalies politiniame gyvenime tendencijos logiška baigtis buvo paskutiniųjų Lietuvos prezidento rinkimų rezultatai, iš esmės pakeitę šalies vidaus ir tarptautinę padėtį.

    Naujasis prezidentas yra tipiškas populistinis politikas, sugebėjęs pasinaudoti masiniu gyventojų nepasitenkinimu ekonomine ir socialine šalies padėtimi. Jo dar rinkimų kampanijos metu beveik atvirai skelbtas ir sulaukęs didžiulio palaikymo programinis siekis - likviduoti iki šiol egzistuojančią daugiapartinę politinę sistemą ir apriboti demokratiją pakeičiant ją vadinamąja valdoma demokratija, kuri buvo įtvirtinta Rusijoje ir NVS šalyse. Šio kandidato pergalę rinkimuose, be kitų veiksnių, nulėmė ir tai, kad iki šiol šalyje vyravusios politinės jėgos nesugebėjo kritiškai įvertinti savo ilgalaikio valdymo rezultatų ir gyventojų nepasitenkinimo jais masto. Pamatinės ir sisteminės Lietuvos ekonominio, socialinio ir politinio gyvenimo ydos dažniausiai buvo vertinamos kai natūralios ir neišvengiamos “augimo” ligos, turinčios praeiti vos ne savaime. Todėl nebuvo imtasi būtinų ir ryžtingų priemonių iš esmės keisti šalyje susiklosčiusiai padėčiai. Dėl savo politinio nebrandumo ir stačiai trumparegiškumo būsimajam prezidentui oponavusios jėgos nepajėgė įvertinti ir kito rinkimų baigtį lėmusio - geopolitinio veiksnio. Buvo padaryta milžiniška klaida manant, kad Lietuvos pakvietimas į ES ir NATO yra ne tik savaiminė šalies saugumo garantija, bet ir laidas, jog vos ne savaime išsispręs ir sunkiausios vidaus gyvenimo problemos. Todėl nebuvo laiku suprasta, kad artėjantys šalies vadovo rinkimai Rusijoje buvo laikomi turbūt paskutine galimybe pakeisti Lietuvos geopolitinę orientaciją padedant išrinkti iš esmės antivakarietiškos ir kartu prorusiškos orientacijos mūsų valstybės prezidentą. Kaip žinoma, sumanymas paremti p. R. Paksą finansiškai ir kitais būdais pavyko ir davė puikų rezultatą.

    Dėl šų priežasčių dabartinė politinė krizė savo mastais ir reikšme šalies ateičiai negali būti net lyginama su visomis anksčiau patirtomis krizėmis - savo galimais padariniais ir reikšme ji daugmaž prilygsta 1991 m. sausio įvykiams, nors kol kas rutuliojasi taikia forma. Ji prasidėjo būtent dabar greičiausiai todėl, kad tik praėjus kuriam laikui visuomenė galutinai (galbūt kiek pavėluotai) suvokė ir įsisąmonino faktą, kad naujojo prezidento išrinkimas kelią realią grėsmę visiems trims kertiniams atkurtosios Lietuvos Respublikos stulpams - liberaliajai demokratijai, laisvos rinkos ekonomikai ir provakarietiškai geopolitinei orientacijai. Per devynerius naujojo prezidento valdymo mėnesius vyko paruošiamieji darbai (neabejotinai padedant užsienio specialistams) kuriant prielaidas pakeisti šalies politinę sistemą įvedant minėtąją valdomą demokratiją, įtvirtinti Prezidentūros įtaką ekonomikai (mėginant pajungti ir tik jai padaryti pavaldžias teisėsaugos struktūras) ir įtraukti šalį į NVS įtakos zoną (iš pradžių sukompromituojant Lietuvą tarptautinėje arenoje ir padarant ją nepatikima ES ir NATO partnere, o vėliau galutinai paverčiant tik formaliai nepriklausoma valstybe, kuri iš tikrųjų būtų Rusijos protektoratas ir paklusni jos marionetė).

    Jeigu šie tikslai būtų įgyvendinti, padariniai šaliai greičiausiai būtų katastrofiški. Ekonominėje srityje jie pasireikštų tuo, kad po kitų Seimo rinkimų galutinai ir greičiausiai negrįžtamai įtvirtinusi savo įtaką ir sukūrusi valdžios vertikalę Prezidentūra įgytų galimybę nevaržomai disponuoti iš ES ateisiančia finansine parama, o tai reiškia, kad š ši parama pirmiausia tarnautų ne šalies ūkio reikmėms, o atitektų “draugiškiems” Prezidentūrai ūkio subjektams (dalis šių lėšų gali būti “perpumpuota” ir į kitas šalis). Be to, Prezidentūrai pradėjus kontroliuoti teisėsaugos institucijas, būtų iš pagrindų pakirsti (kaip tai įvyko visose NVS šalyse) laisvos verslininkystės principai, nes tokiu atveju neliktų jokių kliūčių valstybiniam “ne savų” verslininkų reketui tapti kasdiene praktika. Prezidentūros vykdoma šalies vidaus ekonominio gyvenimo kontrolė ir iš ES ateisiančių lėšų grobstymas sužlugdytų viltis iš esmės pagerinti padėtį socialinėje srityje. Masinė nusivylusių darbingų gyventojų, ypač jaunimo, emigracija į Vakarus po 2004 gegužės 1 d. taptų neišvengiama. Tai ne tik neigiamai atsilieptų ekonomikai, bet ir smarkiai pakeistų šalies politinę situaciją, nes būtų prarasta didelė dalis politikai sąmoningiausių ir į vakarietiškas vertybes orientuotų rinkėjų. Šalies gyvenime dar labiau sustiprėtų retrogradinės prorytietiškos politinės jėgos. Šiam “juodam”, bet, deja, labai realiam scenarijui tapus tikrove, Lietuva būtų tiesiog pasmerkta tapti antrarūše ir atsilikusia ES provincija, o tokia padėtis, žvelgiant iš kiek tolimesnės perspektyvos, keltų grėsmę pačiam tautos išlikimui.

    Kilęs skandalas pristabdė Prezidentūros puoselėjamų planų įgyvendinimą, tačiau jie bus tęsiami, jeigu krizė nebus konstruktyviai įveikta. Dabartinė padėtis itin sudėtinga ir pavojinga būtent todėl, kad p. R. Pakso atsistatydinimo ar pašalinimo iš posto jau nepakanka šiai krizei įveikti. Atliekamų sociologinių tyrimų duomenys aiškiai rodo, kad dar didesnį pavojų šalies ateičiai kelia populistinė Darbo partija. Jos pagrindiniai tikslai - demokratijos Lietuvoje apribojimas ir šalies geopolitinės orientacijos pakeitimas - visiškai sutampa su dabartinio Lietuvos prezidento ir jo partijos iki šiol siektais tikslais. Tad galima Darbo partijos sėkmė kituose Seimo rinkimuose reikštų tik tai, kad dabartinio prezidento politinė programa tęsiama ir sėkmingai įgyvendinama.

    Tikimybė, kad ji bus sėkmingai įgyvendinta, kol kas didelė, nes tam susidarė visos būtinos prielaidos ir itin palankios politinės sąlygos. Sociologiniai duomenys nepaneigiamai rodo, kad p. R. Paksą išauginusios ir į valdžios viršūnę išvedusios Lietuvos tradicinės partijos --- socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai -- yra smarkiai demoralizuotos ir praradusios tautos pasitikėjimą. Prielaidų, kad jos galėtų atsigauti ir susigrąžinti turėtą įtaką, nėra ir vargu ar jos atsiras apžvelgiamoje ateityje. Todėl galima kategoriškai ir vienareikšmiškai teigti: Lietuvos politiniame gyvenime yra atsivėrusi milžiniška tuštuma, kuri artėjančių Seimo rinkimų išvakarėse gali tapti pražūtinga. Padėtį blogina tai, kad nei šios merdėjančios partijos, nei didelė dalis visuomenės dar nėra įsisąmoninusios faktinio Lietuvos daugiapartinės sistemos žlugimo ir nesupranta iš to kylančių pavojų šalies demokratijai ir netgi nepriklausomybei.

    Kol kas šie pavojai tik didėja. Šalyje kyla “antroji jedinstvos banga” -- vadinamasis judėjimas “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą”. Jo vadovai, nariai ir šalininkai jau net nebeslepia savo pagrindinio tikslo - sugriauti arba iš esmės apkarpyti tai, kas buvo taip sunkai iškovota prieš keturiolika metų - šalies nepriklausomybę ir demokratiją. Šio judėjimo pergalė būtų visiškas ir galutinis dabartinio prezidento ir jį remiančių jėgų nuosekliai vykdomo Lietuvos valstybės pagrindų griovimo triumfas.

    Objektyviai vertinant gilėjančios šalies politinio gyvenimo krizės mastą, reikia pripažinti, kad tradicinės partijos neturi jokių galimybių sustabdyti ir atremti į valdžią besiveržiančių Darbo partijos populistų ir juo labiau yra bejėgės pasipriešinti į naujųjų jedinstveninkų sąjūdį besitelkiančiam antivalstybiniam gaivalui. Šiuo itin sunkiu ir atsakingu tautos ir valstybės gyvenimo momentu lemiamą žodį gali ir privalo tarti patys Lietuvos piliečiai. Tačiau kol kas jų balsas girdimas menkai.

    Vykstanti politinė krizė supriešino ir suskaldė mūsų visuomenę, o ženkli jos dalis kol kas pasyviai ir net abejingai stebi įvykių raidą. Neretai tokią daugelio žmonių nuostatą skatina nuoširdus įsitikinimas, kad tikroji krizės priežastis yra siaurų politinių grupuočių -- prezidento bei jo šalininkų ir jiems oponuojančių politinių partijų viršūnių -- kova dėl valdžios ir įtakos. Tokia nuomonė neabejotinai turi pagrindo. Išties išryškėjo didžiulis Lietuvos politinio gyvenimo paradoksas -- nepriklausomybės ir demokratijos idealų svarbiausių gynėjų vaidmenį ir toliau mėgina vaidinti daugiau kaip dešimtmetį šalį valdžiusios partijos, kurių neatsakinga ir ciniška politika griovė piliečių tikėjimą šiais idealais ir kūrė palankią dirvą rastis ir stiprėti paksizmui ir uspaskizmui. Vis dėlto suprantamas ir pateisinamas daugelio žmonių nenoras tapti politinių grupuočių kovos dėl valdžios įkaitais bei įrankiais nepanaikina mūsų, Lietuvos piliečių, atsakomybės ir pareigos rūpintis tautos ir valstybės likimu bei ateitimi. Toliau delsti ir laukti kokio nors savaiminio palankaus likimo posūkio darosi beprasmiška ir pavojinga, tad būtina ieškoti konstruktyvios išeities iš šiandieninės politinės aklavietės.

    Sąmoningo ir atsakingo šalies piliečio jau nebegali tenkinti šiandieninės menkos politinio pasirinkimo galimybės. Todėl manome, kad pilietinė iniciatyva KITAS PASIRINKIMAS gali ir turi tapti realia alternatyva tiek autokratiniam ir savavališkam vieno asmens valdymui, tiek fasadinės daugiapartinės demokratijos šydu dangstomam šalį alinančių klanų egoizmui bei savanaudiškumui. Tad pagrindinis šios pilietinės iniciatyvos tikslas būtų siekis pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį pagaliau ne žodžiais, o realiai tapti atkurtos Lietuvos valstybės šeimininkais ir įtvirtinti tikrą pilietinę politinio gyvenimo ir valdžios veiksmų kontrolę. Tai leistų demokratiniais bei civilizuotais būdais apvalyti ir atnaujinti socialinį, politinį ir valstybinį Lietuvos gyvenimą. Toks atsinaujinimas yra reikalingas tam, kad sveikais ir tvirtais pagrindais būtų atkurta dabar faktiškai nebeveikianti partijų sistema ir atgaivintas piliečių pasitikėjimas pačiomis partijomis bei visos valstybės valdžia. Jis taip pat yra būtina prielaida, leisianti šalies gyvenime panaikinti bent jau šiurkščiausias ir labiausiai piktinančias ekonominio ir socialinio neteisingumo ir išnaudojimo, valdžios ir valdininkijos savivalės bei asmens beteisiškumo ir žeminimo apraiškas.

    Tokia iniciatyva dar galima, ir tai yra bene vienintelis ir paskutinis šansas sustabdyti dabartinės krizės gilėjimą ir išvengti šaliai gresiančios politinės katastrofos ir po jos užgriūsiančio ilgalaikio ir visapusiško vidaus gyvenimo sąstingio bei slinkties į Rytų geopolitinę erdvę. Ar toks užmojis būtinas, savalaikis ir realiai įgyvendinamas - panašūs klausimai galėjo būti keliami ir svarstomi dar prieš keletą mėnesių. Šiandieninė padėtis jau tokia, kad jų svarstyti nebėra prasmės -- tiesiog nebėra pasirinkimo. Todėl kviečiame visus geros valios ir šalies likimui neabejingus žmones burtis į pilietinę iniciatyvą KITAS PASIRINKIMAS.

    Šią iniciatyvą gali paremti kiekvienas Lietuvos pilietis, tikintis tokios iniciatyvos galimybe ir prasmingumu bei pritariantis principinėms šio kvietimo nuostatoms.

    Pilietinio susivienijimo KITAS PASIRINKIMAS veiklos ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai, veikimo būdai ir organizacinės formos turi būti apibrėžti artimiausiu metu įvyksiančiame steigiamajame susirinkime. Visus, norinčius paremti šią iniciatyvą kviečiame burtis ir nedelsiant pradėti parengiamuosius tokio susirinkimo organizavimo darbus.

 

    Sąrašą piliečių, pritariančių šiam kriepimuisi, galite rasti rubrikoje „Idėjos ir iniciatyvos“ Pilietinė iniciatyva „Kitas pasirinkimas“ 2004 03 04

 

 

    Š.m. kovo 9 d. Vilniuje įvykusiame piliečių iniciatyvos Kitas pasirinkimas susirinkime buvo nutarta parengti sambūrio koncepcijos ir veiksmų plano metmenis. Šis darbas atliktas. Svetainės lankytojų ir sambūrio iniciatorių dėmesiui pateikiame šių metmenų projektą ir maloniai kviečiame aktyviai dalyvauti jį svarstant ir tobulinant. Laukiame Jūsų minčių ir pasiūlymų.

Pilietinė iniciatyva „Kitas pasirinkimas“: koncepcijos ir veiksmų plano metmenys (projektas)

    Pilietinė iniciatyva Kitas pasirinkimas grindžiama nuostata, kad Lietuva be brandžios pilietinės visuomenės - Lietuva be ateities.

    Sunkią šalies būklę įprasta aiškinti valdžioje buvusių ar esančių politinių jėgų atstovų klaidomis ir bloga valia. Šis aiškinimas, nors jame esama šiek tiek tiesos, vis dėlto yra labiau klaidinantis ir ydingas, nes kuria pavojingą iliuziją, jog pakanka išsirinkti gerą valdžią. Visų demokratinių valstybių patirtis rodo, kad, be daugiapartinės sistemos, būtina sąlyga tokiai valdžiai formuotis yra pilietinė ir pastovi (o ne vien rinkimų metu) jos veiksmų kontrolė. Lietuvoje tokios kontrolės iki šiol nebuvo, nes nebuvo ir nėra brandžios pilietinės visuomenės. Šiuo metu itin išryškėjo neigiami jos nebuvimo padariniai. Iškilo grėsmė demokratijai bei ekonominei šalies pažangai, menkėja valstybės galimybės atsispirti šiuolaikinėmis, rafinuotomis priemonėmis įgyvendinamiems išorės jėgų mėginimams daryti nepageidaujamą poveikį mūsų valstybei raidai. Kitas pasirinkimas, telkdamas šalies likimui neabejingus piliečius, sieks pakeisti šią padėtį. Brandžios pilietinės visuomenės kūrimas yra ilgalaikis strateginis uždavinys – tam reikia ryžtis. Tačiau dabartinė politinė krizė primygtinai verčia imtis ir neatidėliotinų skubių priemonių (nepamirštant strateginio uždavinio).

    Pilietinės iniciatyvos pagrindimas

    Dabartinė politinė krizė Lietuvoje (vadinama “prezidentine krize”) yra rimtas iššūkis demokratijai ir valstybingumui. Tačiau šie įvykiai laikytini tik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo šalyje buvusios nuolatinės politinės krizės paaštrėjimu ir kulminacija. Visada veikęs “švytuoklės” principas įvairaus lygio valdžios rinkimuose, dažna vyriausybių kaita, lėtas politinių partijų brendimas ir didelis piliečių nepasitikėjimas jomis – šie ir daugelis kitų požymių rodė, kad demokratinės politinės sistemos ir valstybingumo pagrindai gerokai silpnesni negu norėta manyti. Paskutinieji įvykiai galutinai atskleidė du bene svarbiausius šiuolaikinio Lietuvos gyvenimo trūkumus – tai vis dar nesusiformavusi pilietinė visuomenė ir silpnos valstybės institucijos. Šių dviejų veiksnių sąveika lemia tai, kad Lietuvoje išryškėjo didžiulis atotrūkis tarp piliečių ir valdžios, o šalis tik formaliai yra demokratinė teisinė valstybė, nes joje faktiškai neveikia įstatymo valdžia. Per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį visose gyvenimo srityse ir visuose lygmenyse stiprėjo nepagarba įstatymams, jie buvo vis drąsiau laužomi, vis stipresnės ir akivaizdesnės darėsi anarchijos bei savivalės apraiškos (pvz., žemėtvarkininkų nebaudžiama savivalė), valstybė ignoravo piliečių reikmes ir neretai trempė jų teises, piliečiai pažeidinėjo įstatymus, stipresnis savivaliavo ir be atodairos skriaudė silpnesnį. Daug sunkiai pataisomos žalos padarė valdininkų savivaliavimas. Ne mažiau jos padarė ir ne visada tobuli įstatymai. Šiandien mūsų šalyje gausu piliečių, kurie nusivylė savo valstybe ir jos valdžia, kuri ne tik piktnaudžiauja savo galiomis, bet ir apsidraudė nebaudžiamumą savivaliautojams garantuojančiais įstatymais. Apskritai šalis faktiškai yra atsidūrusi “visų karo su visais” būklėje.Prezidentinė krizė tik išryškino šios būklės keliamus realius ir potencialius pavojus šalies ateičiai. Didžiausias iš jų yra jau įvykęs visuomenės susikaldymas į dvi priešiškas stovyklas, kurių nesutarimus jau atvirai mėgina eskaluoti ir jais pasinaudoti demokratiją ir valstybingumą siekiančios griauti vidaus ir išorės jėgos. Visa tai kelia pavojų visaverčiam valstybės ir jos piliečių egzistavimui, o šis pavojų savo mastais ir reikšmingumu prilygsta 1991 m. sausio įvykiams. Maža to, pavojus juo didesnis, kad, kitaip negu anomis Sausio įvykių dienomis, jis nėra toks akivaizdus (greičiau yra šliaužiantis – svetimi tankai nevažinėja), tad nemaža mūsų visuomenės dalis nesuvokia ir deramai neįvertina jo tikrojo masto ir rimtumo. Kaip tik visos šios aplinkybės ir verčia ieškoti kelių stiprėjančiai politinei krizei pašalinti. Ji darosi vis gilesnė ir pavojingesnė, nes ne tik visuomenės akyse, o iš dalies ir tikrai yra tapusi dviejų nuo šalies piliečių vienodai nutolusių ir jiems vienodai svetimų politinių grupuočių (abi jos turi savų “prisidirbusių didvyrių”) – “prezidentinės” ir “antiprezidentinės” “partijų” -- tarpusavio konfliktu. Todėl šalis nenumaldomai slenka į politinę aklavietę, iš kurios galima išeiti tik dviem būdais: a| apribojant demokratiją ir įvedant rytietiško tipo autokratinį režimą; b| patiems piliečiams imantis iniciatyvų, kurios dabartiniame etape leistų iš esmės stabilizuoti padėtį šalyje. Kaip tik šia antrąja krizės įveikimo strategija bus grindžiama pilietinio sambūrio Kitas pasirinkimas veikla.

    Tikslai

    Pilietinės iniciatyvos Kitas pasirinkimas ilgalaikiai strateginiai tikslai – plėtojant bendruomeninius ir pilietinius saitus stiprinti šalyje pilietinę visuomenę ir laiduoti pilietinę bei politinę visų lygmenų valdžios kontrolę. Tokia kontrolė taptų garantija, kad bus sukurta tikrai demokratinė, grindžiama teisingumu, savarankiška ir klestinti Lietuvos valstybė, kuria galės didžiuotis jos piliečiai.

    Svarbiausias artimiausio laikotarpio tikslas – telkti šalies piliečius, kad būtų atremti dabartinės krizės metu iškilę tiesioginiai pavojai šalies demokratinei politinei santvarkai, valstybės nepriklausomybei ir jos geopolitinei (Vakarai ar Rytai?) orientacijai.

    Uždaviniai

    Šie ilgalaikiai ir vidutinės trukmės tikslai lemia tokius pagrindinius pilietinio sambūrio veiklos uždavinius:

-- burti visus geros valios ir neabejingus šalies ateičiai Lietuvos žmones pilietinės visuomenės ir valstybės stiprinimo darbui;
-- formuoti, skleisti ir ginti visuomenėje pilietines ir valstybines nuostatas svarbiausiais viešojo gyvenimo klausimais;
-- kelti ir visomis turimomis priemonėmis įgyvendinti konstruktyvias pilietines iniciatyvas;
-- pilietiniu ir valstybiniu požiūriu vertinti ir įtakoti politinių ir administracinių institucijų sprendimus bei veiksmus siekiant, kad viešojo gyvenimo klausimai būtų sprendžiami atsižvelgiant į daugumos šalies piliečių ir ilgalaikius strateginius valstybės interesus.

    Veiklos kryptys

    Pilietinio sambūrio tikslai ir uždaviniai įgyvendinami veikiant šiomis pagrindinėmis kryptimis:

-- visoje šalyje buriant iniciatyvos tikslams pritariančius piliečius, kad būtų rastųsi ir būtų stiprinamas “kito peties”, t.y. bendruomeninio ir pilietinio solidarumo, jausmas;
-- sukurti gerai išplėtotą ir patikimai veikiantį tokių grupių tarpusavio ryšio ir bendravimo tinklą, leidžiantį nuolatos keistis šioms grupėms bei visai šaliai aktualia informacija apie svarbiausius pilietinės visuomenės ir valstybės plėtros klausimus;
-- sukurti visuomenines kompetentingų ekspertų grupes, galinčias kvalifikuotai vertinti valdžios institucijų priimamus sprendimus, analizuoti aktualias viešojo ir valstybinio gyvenimo problemas ir teikti konstruktyvius siūlymus joms spręsti;
-- sukurti informacinę ir organizacinę infrastruktūrą, leidžiančią pilietinių iniciatyvų sambūriui plačiai skleisti savo požiūrį įvairiais visuomenei ir valstybei svarbiais klausimais bei daryti realią įtaką visuose valdžios lygiuose priimamiems sprendimams;

    Veikimo būdai

    Pilietinio sambūrio veikimo ir įtakos darymo būdai: pilietinių iniciatyvų sambūris Kitas pasirinkimas teoriškai gali daryti įtaką šalies politiniam gyvenimui ir įtakoti bei kontroliuoti valdžios sprendimus trim būdais: a| veikdamas kaip grynai pilietinė “spaudimo grupė”; b| deleguodamas savo atstovus į politines partijas ir jas politiškai paremdamas per rinkimus; c| tiesiogiai pats dalyvaudamas rinkimuose ir sėkmės atveju – valdžioje.

    Turint omenyje, kad pilietinės visuomenės plėtra Lietuvoje yra svarbiausias strateginis sambūrio tikslas (pirmiausiai, kaip priemonė nuolatos kontroliuoti “valdžią”, nesvarbu, kokia partija ar partijų koalicija valdo), geriausia jam būtų veikti kaip grynai pilietiniam dariniui, ugdančiam visuomenės pilietinę brandą ir telkiančiam neabejingus šalies likimui piliečius bendram darbui Tėvynės labui. Tai itin svarbus ilgalaikis uždavinys, nepalyginti svarbesnis nei dar vienos partijos įsteigimas. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šalies partijos yra itin nebrandžios, nepopuliarios ir todėl vargu ar pajėgs deramai pasipriešinti bekylančiai naujųjų popuilistinių partijų bangai. Kol kas neaiški ir, tikėtina, neigiama jų reakcija į sambūrio atsiradimą. Todėl jos gali būti linkusios ignoruoti piliečių sambūrį ir jo principines nuostatas bei keliamus pasiūlymus ir reikalavimus. Tad nors iniciatyvos tikslas yra ne pakeisti politines partijas, bet, priešingai, visomis išgalėmis “gydyti” šalies daugiapartinę sistemą, sambūris turi būti pasiruošęs įgyti tokį organizacinį pavidalą ir teisinį statusą, kad prireikus galėtų tiesiogiai įsitraukti į šalies politinį gyvenimą, ir, atsiradus primygtinei būtinybei, savarankiškai ar koalicijose su kitomis politinėmis jėgomis dalyvauti rinkimuose. Atėjus laikui dėl to turėtų apsispręsti į Kitą pasirinkimą susibūrę pilietinės iniciatyvos dalyviai.

    Pilietinės iniciatyvos Kitas pasirinkimas savitumas, sambūrio vieta šalies visuomeniniame ir politiniame gyvenime, santykis su kitomis šalyje veikiančiomis politinėmis ir pilietinėmis organizacijomis:

    Vienas iš pagrindinių sambūrio tikslų yra kuo greičiau sukurti “neutralią” viešosios erdvės sritį. Joje galėtų telktis pilietiškai mąstantys šalies žmonės, nebenorintys būti tradicinių, šalį ilgai valdžiusių bei naujai atsirandančių populistinių partijų vykdomo ideologinio bei politinio manipuliavimo įkaitais ir aukomis. Sambūris savo santykius su kitomis šalyje veikiančiomis politinėmis ir pilietinėmis organizacijomis numato grįsti remdamasis šiais principais:

    Su tradicinėmis politinėmis partijomis
sambūris turėtų iš pilietinių ir valstybinių pozicijų reikliai ir kritiškai vertinti tradicinių politinių partijų ir ypač jų vadovų veiklą, todėl jo santykį su šiomis partijomis pirmiausia lems netrukus išryškėsiantis pastarųjų požiūris į principines sambūrio nuostatas ir jo būsimąją veiklą. Kitas pasirinkimas turėtų, kiek tai įmanoma, siekti konstruktyvaus bendradarbiavimo su šiomis partijomis;

    Su “naujosiomis”-Darbo ir Liberalų demokratų partijomis
sambūrio santykius su neseniai atsiradusiomis “naujosiomis” – Darbo ir Liberalų demokratų partijomis - jau dabar galima apibrėžti vienareikšmiškai ir aiškiai. Šių partijų veikla grindžiama nežabotu populizmu ir socialine demagogija, joje apstu antidemokratinių ir antivalstybinių nuostatų, taip pat politinio radikalizmo ir ekstremizmo apraiškų. Dėl šių priežasčių joks piliečių iniciatyvos Kitas pasirinkimas bendradarbiavimas su šiomis ir kitomis – mažesnėmis – populistinėmis ir radikaliomis partijomis neįmanomas iš principo;

    Su pilietiniais judėjimais ir organizacijomis
šalyje veikia ir daug pilietinių susivienijimų ir organizacijų, bet jų veikla per nepriklausomybės laikotarpį, kaip rodo šių dienų įvykiai, nebuvo itin vaisinga ir sėkminga. Taip įvyko daugiausia todėl, kad šių organizacijų veikla buvo anksti suinstitucinta ir gerokai biurokratizuota, jai smarkiai trūksta asmeninės iniciatyvos ir atsakomybės prado. Kai kurie iš šių pavojų tyko ir neseniai susikūrusio Piliečių forumo: jis, kitaip negu Kitas pasirinkimas, grindžiamas ne pavienių asmenų apsisprendimu ir iniciatyva, bet sumanytas kaip margaspalvis įvairių pilietinių ir politinių organizacijų junginys. Jį sudaro skirtingus interesus turinčios, o neretai ir priešingas nuostatas propaguojančios organizacijos, o tai gali tapti kliūtimi Forumu veikti kaip vieningai ir darniai pilietinei jėgai. Visa dėlto, jeigu Forumas bus veiklus, aiškiomis nuostatomis besivadovaujantis pilietinis susivienijimas, būtina ieškoti sąlyčio su juo taškų ir galimybių konstruktyviai bendradarbiauti;

    Su politiniu dariniu “Už teisingą ir demokratinę Lietuvą”
visiškai kitoks yra ir bus Kito pasirinkimo požiūris į Lietuvoje atsiradusį politinį darinį, pretenzingai pasivadinusį pilietiniu judėjimu “Už teisingą ir demokratinę Lietuvą”. Šio “judėjimo”, kurį daugiausia sudaro prieštaringos ir abejotinos reputacijos asmenys, tarp kurių yra ir valstybei akivaizdžiai nelojalių elementų, tikrieji tikslai ir ketiniamai kruopščiai slepiami po nežabotos socialinės demagogijos ir “proprezidentinės” retorikos šydu. Tačiau jo dalyvių sudėtis ir lig šiol atlikti veiksmai leidžia be išlygų teigti, kad šio sambūrio veiklos pagrindas yra antidemokratinės ir antivalstybinės nuostatos. Jo renginiuose vis garsiau skamba kvietimai išvaikyti seimą.,o susibūrimų dalyviai nevengia naudoti fizinį smurtą prieš kitaminčius. Tas pat vyko ir per Sausio įvykius. Iš esmės tai yra naujomis formomis mėginanti atgimti 1990 m. šalyje veikusi prorusiška “jedinstvos” organizacija, į kurią mėginama sutelkti visą Lietuvoje esantį antivalstybinį gaivalą. Būtent tokio pseudopilietinio darinio atsiradimas buvo svarbi paskata formuotis piliečių iniciatyvai Kitas pasirinkimas, turinčiai tapti atsvara visiems panašiems Lietuvos valstybingumą griaunantiems dariniams.

    Veiksmų planas: pagrindiniai kūrimosi etapai ir jų uždaviniai

    Būtina turėti omenyje, kad sambūris kuriasi itin įtemptu šalies politinio gyvenimo tarpsniu ir savotiško „ceitnoto“ sąlygomis. Taip pat egzistuoja didelė tikimybė, kad jo formavimasis vyks kartu su pasiruošimu rinkimų kampanijai ir net dalyvavimu joje (netiesiogiai ar tiesiogiai). Todėl galima numatyti ir sąlygiškai skirti tris sambūrio kūrimosi etapus bei iš jų kylančius organizacinius ir politinius uždavinius:

a| Pirmasis etapas jau vyksta ir turėtų baigtis visos šalies sambūrio dalyvių susitikimu balandžio mėn. pabaigoje. Svarbiausi etapo uždaviniai:
-- kuo daugiau šalies vietų sukurti sambūrio dalyvių grupes;
-- sukurti organizacinį štabą;
-- sukurti sambūrio idėjas skleidžiančių „skrajojančių grupių“ struktūrą;
-- užmegzti kontaktus su potencialiais rėmėjais ir žiniasklaida;
-- šalia internetinės svetainės www.piliečiai.lt sukurti papildomus informavimo tinklo pradmenis (laikraštį);
-- populiarinti sambūrį ir jo idėjas siekiant kuo plačiau išaiškinti visuomenei jo tikslus bei uždavinius;

b| Antrasis kūrimosi etapas turi pasibaigti birželio mėnesį steigiamuoju suvažiavimu, kuriame turi būti priimta sambūrio veiksmų programa bei politiškai ir teisiškai įtvirtinta iki to laiko jau daugmaž susiklosčiusi organizacinė struktūra; taip pat turi būti priimtos principinės nuostatos dėl sambūrio dalyvavimo politinėje veikloje. Svarbiausi etapo uždaviniai:
-- smarkiai išplėsti iniciatyvinių grupių tinklą, kad jis aprėptų didžiąją šalies dalį;
-- pradėti formuoti analitinei veiklai būtinas visuomeninių ekspertų grupes;
-- parengti sambūrio veiklos programą;
-- realia praktine veikla ir kitomis priemonėmis įtvirtinti visuomenėje savo, kaip veikliausio ir įtakingiausio pilietinio darinio šalyje, įvaizdį;
-- baigti formuoti organizacinį štabą ir sukurti išplėtotą organizacinę struktūrą;
-- iš principo išspręsti pastovaus ir ilgalaikio finansinio rėmimo klausimus;
-- techniškai pradėti pasirengimus artėjantiems prezidento ir Seimo rinkimams;

c| Trečiasis kūrimosi etapas turi vykti lygiagrečiai su pasirengimu rinkimams ir baigtis priešrinkiminiu didelio masto renginiu. Svarbiausi etapo uždaviniai:
-- baigti kurti dalyvių grupių tinklą;
-- organizaciškai, finansiškai ir techniškai pasiruošti rinkimų kampanijai (dalyvaujant kaip rėmėjui ar tiesiogiai).
-- parengti sambūrio rinkimines nuostatas;
-- priimti galutinius sprendimus dėl sambūrio ar jo narių dalyvavimo rinkimuose alternatyvų:
a) remti pavienius vienmandatėse rinkiminėse apygardose išsikėlusius kandidatus;
b) remti asmenis ir partijas, kurių nuostatos sutampa su pilietinio sambūrio programinėmis nuostatomis;
c) tiesiogiai ir savarankiškai – atskirai arba koalicijoje su kitomis politinėmis jėgomis – dalyvauti rinkimuose.

 Į pradžią

 

 

 

 

,, Baltijos kelias”. Leidžia piliečių judėjimas KITAS PASIRINKIMAS

Adresas kontaktams LT – 01014, Vilnius 1, Nr. 536 ( Pašto dėžutė) , el. paštas: info@pilieciai.lt

Redaktorė : Nijolė Pranckevičiūtė

Redkolegija: V. Radžvilas, Č. Laurinavičius, A. Akstinavičius, E. Gudavičius, V. Daujotis, A. Dagelis, R. Sopranaitė, V. Paulaitis

 Į pradžią